Švedijos mokslininkai pirmą kartą iš taip arti pažvelgė į žmogaus apvaisinimo procesą. Jiems pavyko sudaryti kiaušialąstės receptoriaus, apvaisinimo pradžioje prisijungiančio prie spermatozoido, 3D modelį.
Šis Karolinska instituto Švedijoje mokslininkų atradimas leis geriau suprasti nevaisingumo priežastis ir gali padėti sukurti visiškai naujas nehormonines kontraceptines priemones, teigiama instituto pranešime.
„Gauti rezultatai atskleidžia nepaprastai tikslų apvaisinimo proceso vaizdą iš moters lytinės ląstelės pusės. Tačiau tai, suprantama, tik pusė darbo. Kitas žingsnis – užfiksuoti atitinkamas spermatozoido molekules, kurios padeda prisijungti prie kiaušialąstės“, – pareiškė tyrimo vadovas Luca Jovine'as.
Švedijos mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti naujausiame žurnalo „Cell“ numeryje.
Pasak tyrimo autorių, pastojimo metu spermatozoidas prisijungia prie išorinio kiaušialąstės sluoksnio baltymų vadinamojoje skaidriojoje zonoje (zona pelludica). Iki šio Švedijos mokslininkų atradimo tokio įvykio molekulinės detalės buvo nežinomos.
L. Jovine'o vadovaujame tyrėjų grupė sugebėjo nustatyti prie spermatozoido prisijungiančio kiaušialąstės receptoriaus ZP3 molekulės erdvinę (3D) struktūrą.
Šis tyrimas rėmėsi Grenoblyje (Prancūzija) veikiančiame Europos Sinchrotrono radiacijos centre (ESRF, European Synchrotron Radiation Facility) gautais duomenimis, teigiama pranešime. Karolinska instituto tyrėjų atradimas atveria kelią naujiems tyrimams, kurie leis išsiaiškinti, kaip apvaisinimo metu spermatozoidas sąveikauja su kiaušialąste molekuliniame lygmenyje.
Erdvinis ZP3 molekulės modelis. Karolinska inst. nuotr.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kurios kiaušialąstės receptoriaus dalys tiesiogiai sąveikauja su vyro lytine ląstele, ir suteikia naujos informacijos apie receptoriaus sandarą ir jo išskyrimą iš moters kiaušinėlio.
Šis atradimas turės svarbių pasekmių žmogaus reprodukcinės medicinos raidai ir galbūt leis atsakyti į klausimą, kaip spermos receptoriaus geno mutacijos gali sukelti nevaisingumą. Jis taip pat atveria kelius naujiems hormonų nenaudojantiems kontraceptikams, kurie veiktų vyriškų ir moterų lytinių ląstelių sąveikos mechanizmą, kurti, teigiama pranešime.
