Tai, ką pamatėme, sukrėtė. Šaltos mūro sienos, kiauras stogas ir šlapimu permirkęs guolis. Sunkiai atsisėdęs, jaunas vyras pakelia antklodę. Daugiau kaip mėnesį jis gyvas pūva apleistame sandėliuke Šiauliuose, Zoknių rajone. Nežinodami, ko griebtis, aplinkinių namų gyventojai kreipėsi į redakciją. Pagalbą vyrui suteikė medikai.
„Neduok šuniui — duok man“
Prieš porą dienų redakcijos duris nedrąsiai pravėrė moteris. Šiaulietė Jadvyga, gyvena Zokniuose, V. Čkalovo gatvėje. Sakė, nežino, ką daryti: šaltame sandėliuke, jos ir kaimynų akyse, miršta žmogus. Mėnuo, kaip nebevaikšto. Kojos — vienos žaizdos, audiniai pūva, serga cukralige.
Moteris tarsi teisindamasi skubėjo pasakyti, jog anksčiau tas žmogus daug metų praleido kalėjime ir tikriausiai nusipelnė tokio likimo.
„Bet vis tiek žmogus... Ateina šalčiai, dvi trys dienos — ir sušals tame sandėliuke,“ — nusisukusi braukė ašarą.
Jadvygos namas — tiesiai priešais sandėliuką.
„Išeinu į kiemą, durys praviros, atsisėdęs šaukia: kaimyne, padėk, neduok šuniui, duok man! Jau mėnuo, kaip nevaikšto, nes negauna insulino. Ten šalta, viską po savim... Kažkokie vaikinukai pradėjo eiti, pradaro duris, jį fotkina...“
Jos pasakojimu, 37-erių sandėliuko gyventojas Arūnas užaugo motinos bute, Jadvygos kaimynystėje. Butas priklausęs miesto Savivaldybei. Prieš metus motina mirė, o butą perėmė Savivaldybė. Motina gyvenusi tvarkingai, užauginusi du vaikus, sūnų ir gražuolę dukrą, kuri prieš mėnesį mirė. Vaikai po motinos skyrybų pradėjo eiti slidžiais keliais.
Po artimųjų mirties Arūnas prisiglaudė viename iš tuščių kiemo sandėliukų.
Pasakojo, kad Naujojoje Akmenėje registruotas vyras oficialiai tebėra vedęs. Vaikų neturi, o žmona nutraukė ryšius. Moteris supranta: kas su tokiu gyvens? Devynis kartus teistas už įvairius nusikaltimus: vagystes, plėšimus, kūno sužalojimus. Daug blogo kitiems padaręs.
Aštuonis mėnesius sandėliuke gyvenantis Arūnas vasarą dar vaikščiojęs. Apsirengęs švariais drabužiais ir nusiprausęs prie netoli esančios vandens kolonėlės, kuri dabar užrakinta, eidavo apsipirkti. Pinigų turėjęs, mat gaudavęs invalidumo pašalpą. Prieš mėnesį pašalpa nutrūko, nes reikėjo susitvarkyti dokumentus. „O kaip susitvarkys, kai guli kaip pagalys?“
Matydamos kenčiantį žmogų, Jadvyga ir kelios kitos kaimynės tarėsi ieškoti pagalbos, tačiau abejojo, ar „tokiam“, kuris neturi jokių socialinių garantijų ir Šiauliuose nėra registruotas, pagalba bus suteikta?
Šiurpus vaizdas
Mums atvažiavus į V. Čkalovo gatvę, subėga kelios Jadvygos kaimynės. „Blogas buvo, gėrė, plėšė, ką čia pasakysi. Po motinos mirties išmetė iš buto. Sesuo kokia graži buvo, irgi mirė. Čia didelė šeimos tragedija,“ — užjaučia ir lydi prie sandėliukų.
Vieno iš jų durys atviros. Ant drėgno čiužinio, užsiklojęs šlapimu permirkusia antklode, pusiau gulomis sėdi žmogus.
Patalpoje visai kaip lauke — nuo mūro sienų šalta ir drėgna, o sandėliuko lubos kiauros. Šalia nenusakomai prišnerkštoje spintelėje — priskretę indai, pusė kepalo baltos duonos. Grindų nėra, tik žemė. Prie guolio — dubuo su balzganai gelsvu skysčiu. Nors šalta, nosį riečia smarvė. Moterys sako, kad ligonis tuštinasi į kampą.
Vyriškio veidu ritasi ašaros, kurias braukia purvina ranka ir bando kažką pasakyti, bet žodžiai burnoje susivelia į neaiškų garsą.
„Jam galvoje krešulys, reikalinga operacija“, — žino kaimynės.
Patraukęs antklodę, parodo kojas. Panašu, jog audiniai pradėję pūti.
Šiek tiek aiškiau, skiemenuodamas, vyriškis vardija ligas: blogai su kasa, plaučiais, rodo sužalotą, tarsi išpjautą riešą, tikriausiai buvusių muštynių žymę.
„Septyniolika metų kalėjime,“ — sunkiai sako, pasilenkia ir susiima rankomis už galvos. Šniurksi nosimi, o ašaros tarsi pupos laša ant šlapio čiužinio. Paklaustas, kodėl verkia, ar gaila savęs, vargais negalais išspaudžia: “Kad galėčiau atsukti gyvenimą...“
Ar norės gyventi kitaip?
Pagalbos kreipėmės į Šiaulių miesto Socialinės paramos skyrių. Žurnalistams buvo patarta kviesti greitąją.
„Pirmiausia jį turi apžiūrėti medikai, o tada spręs, kur jį dėti“ — sakė Rita Blauzdavičienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Skambiname greitosios pagalbos medikams. Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja, skubiai sureaguoja. Vėliau sužinome, kad medikus tuo pačiu metu iškvietė ir apsisprendusios kaimynės.
Vyras iš sandėliuko buvo paguldytas į Šiaulių ligoninę. Patikrinus, kraujyje rastas padidėjęs cukraus kiekis, stipriai nukritęs kraujospūdis.
„Tokia smarvė... Kai nuvežė į Priėmimo skyrių, žmonės pradėjo bėgti į šonus“, — pasakojo E. Kukaitienė.
Jos teigimu, būtinoji pagalba yra nemokama, teikiama socialiai draustiems ir nedraustiems asmenims. Ligoninėje bus atlikti tyrimai, sutvarkyti dokumentai, o tada ligonis perkeltas į Slaugos ligoninę, kurioje turės teisę būti keturis mėnesius.
„Per žiemą juos ten palaiko, maitina, pagydo, — remdamasi savo patirtimi, kalbėjo gydytoja. — Jeigu nepabėgs, vėliau bus pasiūlytas pensionas Naujoje Akmenėje ar kitur. Vargšas jaunas žmogus, dar turi šansų įsikibti į gyvenimą. Bet ar norės?..“
Sigita STONKIENĖ
