Norint suvokti galių persiskirstymą pasaulinėje ekonomikoje naudinga žinoti šiuos vardus: Jorge Paulo Lemannas, Carlosas Brito ir Frederico Curado, rašo portalas „Bloomberg“.
Nauja karta
Turtingiausias Brazilijos žmogus J. P. Lemannas svariai prisidėjo prie 2008 metais įvykusio 52 mlrd. JAV dolerių vertės susijungimo, po kurio buvo sukurta didžiausia pasaulio alaus darykla „InBev-Anheuser-Busch“, susidedanti iš Brazilijos, Belgijos ir JAV alaus daryklų. Jo remiama investicinė bendrovė „3G Capital“ 2010 metų rugsėjį už 3,3 mlrd. JAV dolerių įsigijo greito maisto restoranų tinklą „Burger King“. Naujausias verslininko pirkinys – kartu su JAV milijardieriumi Warrenu Buffettu už 23 mlrd. JAV dolerių įsigyta bendrovė „Heinz“.
C. Brito yra kitas Brazilijos verslininkas, vadovaujantis minėtai alaus daryklai „Anheuser-Busch InBev“. Jis taip pat ketina įsigyti Meksikos alaus daryklą „Grupo Modelo“, gaminančią „Corona“ alų, už 20 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose jam iškeltas antimonopolinis ieškinys, nes jo valdoma bendrovė jau dabar užima beveik penktadalį pasaulinės alaus rinkos.
F. Curado yra trečios pagal dydį pasaulyje komercinių lėktuvų gamintojos „Embraer“ generalinis direktorius. Neseniai verslininkas pasirašė 4 mlrd. JAV dolerių susitarimą, pagal kurį tieks lėktuvus JAV oro linijų bendrovei „American Airlines“.
Šie Brazilijos magnatai atspindi naują besivystančių rinkų verslininkų kartą, kurie bet kokiame pasaulio verslo sektoriuje kelia neregėtą konkurenciją. Besivystančių rinkų valstybėse šiuo metu veikia daugiau kaip 1 tūkst. bendrovių, kurių metinis pardavimas viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) iš besivystančių ekonomikų jau daugiau kaip dešimtmetį lenkia investicijas iš turtingų šalių.
Sunku panaudoti galią
Vyrauja suvokimas, kad pasaulinė įtaka persikelia iš šiaurės į pietus, iš rytų – į vakarus, iš senų korporacijos milžinų – į judrius „startup‘us“. Tačiau galios persikėlimas iš vieno žemyno į kitą ar įtakos išsiskaidymas tarp naujų žaidėjų tėra viena dalis istorijos.
Tyrimų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ tyrėjo Moiseso Naimo teigimu, taip pat nepakanka teigti, kad šiuos pokyčius paskatino internetas ar kitos naujausios technologijos.
„Iš esmės pasikeitė įsitvirtinusioms kompanijoms ir asmenims turėtos galios pobūdis. Konkuruojantys įmonių vadovai toliau kovoja dėl įtakos, bet pati įmonių įtaka – galimybė turėti įtakos vartotojų, konkurentų ir rinkų elgesiui – pradeda silpnėti“, - sako M. Naimas.
Anot jo, tarptautines milžines kaip „AB InBev“ valdantys Brazilijos milijardieriai yra ne ką mažiau pažeidžiami nei geriau žinomi vardai, kuriuos jie pakeitė. „21-ajame amžiuje nesunku įgyti galią, bet kartu sunkiau ją panaudoti ir lengviau prarasti“, - teigia ekspertas.
Niekas nėra garantuotas
Daugeliui tokia tendencija gali atrodyti neįprasta. Šiais laikais neabejojama, kad vyksta pajamų koncentracija ir kai kurie pinigus naudoja, kad įgytų politinės įtakos. Tačiau nuo netikėtų turto persiskirstymų neapsaugotas net turtingiausiųjų sluoksnis.
Pasak Kalifornijos universiteto ekonomikos profesoriaus Emmanuelio Saezo, ekonominė krizė turtingiausiųjų JAV gyventojų pajamas sumažino 36,3 proc., kai tuo tarpu likusi gyventojų dalis patyrė 11,6 proc. nuosmukį.
Įmonių vadovai šiandien galbūt uždirba daugiau nei anksčiau, bet išlikimas elito viršūnėje nebėra toks užtikrintas. 1992 metais į stambiausių JAV įmonių sąrašą „Fortune 500“ patenkančių įmonių vadovai turėjo 36 proc. išlaikyti savo postą per ateinančius 5 metus, 1998 metais šis procentas nukrito iki 25 proc.
Pasak valdybos konsultanto Johno Challengerio, JAV įmonės vadovo vidutinis valdymo laikas prieš porą dešimtmečių siekė 10 metų, bet dabar šis skaičius nukrito iki penkerių su puse metų. Vadovų postai kitose šalyse taip pat nėra jau tokie saugūs. Vien tik 2011 metais iš 2,5 tūkst. didžiausių pasaulio bendrovių savo postų neteko 14,4 proc. vadovų.
Tą patį galima pasakyti ir apie pačias korporacijas. Ekonomistų Diego Comino ir Thomaso Philippono atliktas tyrimas atskleidė, kad 1980 metais savo pramonės srityje dominuojančios įmonės rizika netekti savo rinkos dalies siekė 10 proc. Prabėgus dviem dešimtmečiams ši rizika išaugo iki 25 proc.
Finansų sektoriuje bankai praranda savo įtaką ir užleidžia vietą rizikos draudimo fondams. 2010 metų antroje pusėje 10 didžiausių rizikos draudimo fondų (daugelis jų nežinomi plačiajai visuomenei) uždirbo daugiau nei šeši didžiausi pasaulio bankai kartu sudėjus.
Tarptautinės kompanijos taip pat susiduria su negandomis, kurios kenkia jų reputacijai, pajamoms ir vertei. Tą neabejotinai gali paliudyti tokios bendrovės kaip BP, „Nike“ ar „News Corp.“.
Galios vakuumo pavojai
Žlunganti korporacijų įtaka sumenkino monopolijas ir oligopolijas, vartotojams suteikė daugiau galimybių rinktis, mažesnes kainas ir kai kuriais atvejais net geresnę kokybę.
Tačiau augantis galios vakuumas kelia ir tam tikrų pavojų. Jis padėjo išugdyti improvizuotas grupes, kompanijas ir žiniasklaidos priemones, kurios nėra lengvai pastebimo ir kurių rėmėjai sugeba pasislėpti interneto kakofonijoje. Tai taip pat sudarė daugiau galimybių klastotėms ir apgavystėms. Kuomet tampa sunku panaudoti ir išlaikyti turimą galią, daugiau galimybių atsirasti turi pavojų socialinei gerovei keliančios konkurencijos formos ir išlikimo pramonės (per daug agresyvios verslo taktikos, sukurtos tam, kad sukeltų konkurentų bankrotą, o ne maksimizuotų savo pelną).
Pasak M. Naimo, iš galios nuosmukio negalima tikėtis didelių pokyčių, bet galime įgyti tokią mąstyseną, kuri sušvelnins neigiamas to pasekmes. Pirmiausiai jis pataria atsisakyti įpročio įmones vertinti pagal jų augimą ar nuosmukį.
„Kuo daugiau sudarinėjame reitingų, tuo labiau rizikuojame neįvertinti to, kaip galios mažėjimas silpnina visas konkuruojančias puses, ne tik tas, kurios išgyvena akivaizdų nuosmukį“, - sako M. Naimas.
Anot jo, taip pat turime suvokti, kad galios nuosmukis sukuria palankią dirvą tiems, kurie siekia pasinaudoti veikėjų, nuomonių ir pasiūlymų įvairove. „Pagalvokite apie Volstrito finansininkus, kurie sukūrė žalingus finansinius instrumentus. Įvykdomų apsaugos priemonių, galinčių apsaugoti visuomenę, kūrimas taps esmine pasaulio politikų užduotimi“, - mano analitikas.
