Į redakciją kreipėsi sunerimęs Širvintų gyventojas, kuris nusprendė papasakoti, kaip merė tvarkosi su savo aplinkoje esančiais neištikimais darbuotojais. Paskutinė situacija, jo duomenimis, Meno mokyklos jungimas su Sporto mokykla. Tai, anot jo, siekiama iš Švietimo įstaigų administracijų išpurtyti Darbo partijai neištikimus asmenis.
Širvintose gyvena maždaug 6 tūkstančiai gyventojų, tačiau tvarka ir sprendimų politika savivaldybėje skaldo bendruomenę. Paskutinis įvykis – meno mokyklos mokytojų konfliktas šią vasarą.
Prasidėjo mokytojų konfliktu
Meno mokyklos darbuotojai jau ilgus metus jautė nepasitenkinimą atmosfera mokykloje, neigiamai vertino vykdomas pertvarkas, mažinamą darbo valandų skaičių ir pabrėžė valdžios atstovų bandymą informaciją nuslėpti nuo pačių darbuotojų. Toks skundas buvo išsiųstas tiesiai į Švietimo ir mokslo ministeriją, kuriai tuo metu dar vadovavo darbtietė Audronė Pitrėnienė. Tad skundas buvo grąžintas tiesiai atgal Širvintų rajono savivaldybei. Kaip reakciją į šį skundą buvo surengtas susitikimas, kuriame, anot Nepriklausomo Širvintų krašto piliečių laikraščio „Širvis“, turėjo būti išspręsta, ką daryti su nepatenkintais pedagogais. Tą kartą į neeilinį susirinkimą buvo iškviesti tarybos nariai ir mokytojai, o teisybės ėję ieškoti žurnalistai ir opoziciniai tarybos nariai buvo išprašyti.
Skaitytojo nuomone, būtent jame ir buvo sutarta, kad Meno mokyklai reikėjo naujo darbo plano ir pobūdžio. Taip atsikratant neištikimų darbuotojų. Nepriklausomas Širvintų krašto piliečių laikraštis „Širvis“ sausio 18 dieną, publikacijoje „Širvintose gali nebelikti meno mokyklos“, kėlė klausimą, koks likimas laukia šios švietimo įstaigos. Meno mokykla jau kelerius metus nuolat turi besikeičiančius laikinuosius direktorius. O atsakymai, kuriuos pateikia Švietimo ir mokslo ministerija ir Širvintų taryba yra skirtingi.
Anot į redakciją besikreipusio žmogaus, tai tėra vienas iš elementų, kuris tik įrodo, kaip Širvintų rajono savivaldybė tvarkosi drąsiai ir nedemokratiškai.
Spaudoje - nulis kritikos partijai
Šių metų pradžioje atliktas projektas „Mokslo pieva“, kuriame įvairių universitetų studentų ir dėstytojų grupė surinko informaciją apie rinkimų situaciją Širvintose, rėmėsi socioekonominiais rodikliais, skaitė vietos žiniasklaidą, kalbėjosi su Širvintų gyventojais.
Siekdami išsilaikyti valdžioje ir susidoroti su konkurencija vietiniai lyderiai imasi išgyvenimo politikos, o šios strategijos esminiai bruožai – lojalių žmonių paskyrimai pasiliekant galimybę vis keisti aukštas pareigas užimančius žmones, kad jie nesusikurtų sau lojalių grupių, asmeniniai paskyrimai, nešvarių priemonių naudojimas siekiant nutildyti neparankius asmenis, koalicijų kūrimas ir vietinio galios balanso palaikymas.
Vienintelis spausdintas laikraštis Širvintose priklauso pačios merės aplinkai. Laikraštyje spausdinama tik valdančiajai grupei palanki informacija: nėra kritikos partijai, tuo tarpu žinios apie opoziciją nėra pateikiamos ar pateikiamos neigiamoje šviesoje.
Apie konfliktą nieko nežino
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, kuri prieš porą mėnesių trumpam tapo ir į Seimą nepatekusios Darbo partijos lydere, tokią informaciją apie mokyklų jungimą vadina pasakomis. „Iš kur čia tokios pasakos? Aš suprantu, aš prie to jau pripratusi, būna kartais pilnatis, kadangi šitos bangos buvo šiek tiek sukilusios, kai buvo pilnatis prasidėjusi, pradėjo virti diskusijos. Ten kažkas su kažkuo tai socialiniuose tinkluose susirašinėja, kažkas kažkokius pamąstymus svaigčioja. Tai tikrai nėra jokio sprendimo, nei daroma, nei rengiama, nei ruošiama. Ir tikrai šiai dienai nėra planuojama, nėra jokios darbo grupės sudarytos. Tą aš galiu patikinti“, - sako Širvintų rajono merė.
Paklausta apie žurnalistės Andželikos Bagočiūnienės straipsnį laikraštyje „Širvis“, sako, kad apie tokios žiniasklaidos priemonės egzistavimą ji nė nežino. “Pirmiausia, aš nežinau, koks čia yra puslapis ir portalas „Širvis“. Širvintų rajone, tokios kaip žurnalistės Andželikos Bagočiūnienės tikrai nėra. Nes žurnalistai yra žmonės, turintys atitinkamą išsilavinimą ir galintys darbus dirbti. Jūs suprantate, kad tokius sprendimus priima Širvintų rajono savivaldybės tarybos reikalas. Būtent toks klausimas buvo svarstomas prieš du metus. Mums ką tik atėjus dirbti į Tarybą ir man tapus mere. Toks klausimas buvo iškeltas ir jis pasibaigė diskusijomis su mokytojais, tarybos nariais, kad šitas klausimas yra neracionalus ir tai neturėtų būti daromas toks sprendimas ir šiandien. Ir šitas klausimas jau ir buvo uždarytas. Tai tie pamąstymai buvo prieš du metus, tai jie man daugiau mažiau juokingi. Jei toms moterims reikia kažkokių skandalų, tai tegul kur nors kitur jų pasiieško“, - sako Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Merė neigia partinį pasiskirstymą
Miesto merė sako nežinanti jokių pykčių Meno mokyklos viduje, nes jos pagrindinis tikslas – geros sąlygos mokiniams ir patenkinti mokinių tėvai. „Aš nežinau, kokios asmeninės peripetijos ten vyksta mokyklos viduje, kokių valandų ten nepasidalina. Mano užduotis yra, kad visi vaikai turėtų geras sąlygas lankyti mokyklą ir kad tuo būtų patenkinti tėvai. Ir kad nebūtų skirstomi vaikai į kažkokius socialinius sluoksnius. Nes buvo labai daug diskutuojama, kad jeigu tėvai yra turtingi, tai vaikas jau lankys meno mokyklą. O jei sunkiau gyvenantys, tai jis nelabai norimas. Ir labai griežtai ir aiškiai pasakiau, kad nuo šitų dalykų, nuo tėvų kišenės ar socialinio sluoksnio, turi būti griežtai atsiribojama. Ir tai esu viešai įvardinusi tai. Ir laikysiuosi to labai griežtai šitos pozicijos“, - sako Živilė Pinskuvienė.
Tačiau paklausta apie partinį pasiskirstymą miesto merė supyksta. Anot jos, tai tėra melas ir šmeižtas. „Tegul tas žmogus su savo partijomis apsiramina. Taip, aš rajone dabar atstovauju Darbo partiją. Ir už darbo partijos deleguotą merą – mane, balsavo beveik 70 procentų rajono žmonių, iš trečio karto. Tai reiškia, kad tas idėjas, kurias aš dėsčiau ir dėsčiau darbus, kuriuos aš per ketverius metus padarysiu. Jeigu žmogus yra kitos spalvos, ar kitos partijos, aš kiekvieną absoliučiai gerbiu. Bet užtenka skleisti melą ir šmeižtą apie mūsų rajoną ir apie mane. Dedam tašką šituose dalykuose, atsiriboju nuo šitų dalykų ir pirmiausia turi būti kompetencija. Mūsų rajone, kol aš jam vadovausiu, nebus skirstomi žmonės pagal partijas“, - kategoriškai teigia pašnekovė.
Taryboje vyksta nedemokratiški procesai
Absoliučią daugumą Širvintų rajono taryboje turintys Darbo partijai priklausantys politikai, prie savęs prisijungė ir dar kelis opozicijos atstovus. O Valstiečių – žaliųjų partijos atstovas taryboje Vytas Šimonėlis sako, kad opozicija jokių svertų neturi ir daugumos nuomonei oponuoti net neturi progos. „Dalykai pas mus tęsiasi jau kelis metus, reformos lyg tais viešai paskelbiamos, jos gimsta spontaniškai kelių žmonių taryboje. O po to buldozeriu yra nubalsuojama, bet čia pradedamos reformos, po to jų atsisakoma, ar planas tolesnis rengiamas ar ne, mes nieko nežinom. Šiuo atveju opozicija svertų jokių neturi. Kadangi komitetų posėdžiai beveik nevyksta, kitų tarybos narių nuomonės nėra klausomasi. Tai galiu pasakyti taip, kad vyksta nedemokratiški procesai, jie taryboje neaptarinėjami. O jei ir aptariami, tai tik su tam tikrais nariais. Man nežinoma, kas yra kalbama, nes su opozicija nebendraujama“, - situaciją tv3.lt naujienų portalui aiškino politikas.
Už Darbo partijos sprendimus balsuoja ne tik darbiečiai, sako Vytas Šimonėlis. „Darbo partijos atstovai galvas nuleidžia, akis įbeda į stalą, o rankas pakelia. Ten yra žmonės nežinau, kodėl tokie įsipareigoję merei, nes jie paklusniai viską daro. Ir ne tik darbiečiai, yra ir vienas liberalas ir konservatorius, visi likę darbiečiai rankas kelia“, - sako pašnekovas.
Savivaldybėje neveikia įstatymai
Kaip esminę problemą Tarybos narys Vytas Šimonėlis mato pastovų laikinų vadovų keitimą, kuris tik įrodo, kad Širvintų rajono savivaldybėje įstatymai tiesiog neveikia. „Yra galbūt kelios priežastys, buvo atleista dalis švietimo įstaigų vadovų, buvo paskirti laikini. Jie gali būti laikini tam tikrą laiką, o tai jau tęsiasi kelis metus. Ir tai prieštarauja Švietimo ir mokslo įstatymui, kuriame yra pasakyta, kad atsilaisvinus darbo vietai, kai atsiranda teisinis pagrindas, per mėnesį laiko, reikia pradėti naujo direktoriaus įdarbinimo procedūrą. Tai tas yra nedaroma. Vyriausybės atstovė tyli ir tylėjo visus metus. Dabar kai mes pradėjom nebalsuoti taryboje ir sakyti, kad tai prieštarauja teisės aktams. Tai pradėjo kreiptis žurnalistai, tai dabar atsirado tokie reikalavimai merei, kad ji spręstų tą klausimą“, - pasakoja tarybos narys.
Anot pašnekovo, jis nežino, kaip išsispręs visa Meno mokyklos situacija. „Keičiam visokius Viešųjų pirkimų įstatymus, bet tai kai net niekas jų nesilaiko. Tai apie ką mes kalbam. Man keista, kad šitaip valstybėje neveikia įstatymai. Čia į kiekvieną atvejį reikia gilintis. Aš nežinau, kiek šitas atvejis yra teisėtas. Bet žinau tikrai, kad jis nebuvo diskutuotas tai tikrai. Nes man pavyzdžiui niekas jokios informacijos nesuteikė“, - pasakoja pašnekovas.
