Manoma, kad žmogaus imunodeficito virusas ŽIV atsirado Kamerūno džiunglėse, kai XX a. pradžioje SIV virusas, kuriuo buvo užsikrėtusios beždžionės, o per laukinių gyvūnų mėsą virusas perėjo žmonėms. Tiesa, anksčiau buvo manyta, kad ŽIV išplito per tarprūšinius lytinius santykius.
Virusas dešimtmečius užsiliko Kamerūne, išplito kaimyninėse šalyse ir užkrėtė saujelę užsienio svečių, tačiau tada dar didelio pasaulio dėmesio nesulaukė.
Situacija pradėjo keistis septintojo dešimtmečio pradžioje, kai didžiuosiuose JAV miestuose pasirodė keista ir paslaptinga liga, dėl kurios žmonės pirmiausia sunykdavo, o paskui mirdavo nuo antrinės infekcijos. 1981 m. prasidėjo tikra AIDS epidemija.
Apie virusą buvo žinoma nedaug – tik tiek, kad jis buvo glaudžiai susijęs su klubais, narkotikais ir gėjų seksu. Tačiau 1982 m. vasarą tapo aišku, kad virusas plinta per infekuotą kraują. Tų metų liepą Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) paskelbė ataskaitą, patvirtinančią, kad šiuo virusu užsikrėtė trys hemofilija sergantys žmonės.
Hemofilija – tai liga, kai kraujyje trūksta baltymų, būtinų tinkamam kraujo krešėjimui, todėl be tinkamo gydymo ji gali būti mirtina. Taigi, hemofilija sergantiems ligoniams reikia reguliariai perpilti kraujo preparatus, pavyzdžiui, VIII faktoriaus koncentratą. O VII faktoriaus koncentratą gamino ir platino Vokietijos chemijos ir farmacijos milžinė „Bayer“, tiksliau, jos padalinys „Cutter Biological“.
Produkto gamybai buvo naudojami milžiniški kraujo plazmos kiekiai. Ją paaukojo apie 10.000 žmonių. Tarp aukojančiųjų buvo ir tokių, kurie platino ŽIV virusą. Todėl tam, kad viena kraujo plazmos partija būtų užkrėsta ŽIV, užteko nedidelio skaičiaus ŽIV infekuotų donorų.
Be to, nepaisydama po AIDS krizės priimtų federalinių teisės aktų, įmonė priėmė kraują iš kalinių, gėjų ir intraveninių narkotikų vartotojų, kuriems yra didesnė rizika sirgti AIDS. Tokiu būdu bendrovė padidino AIDS krizę, kadangi dalis jos tiekiamų VII faktoriaus koncentratų turėjo ir ŽIV virusą.
Dėl to tūkstančiai hemofilikų patyrė tai, ką „New York Times“ laikraštis vadina viena didžiausių su narkotikais susijusių medicinos katastrofų istorijoje.
1983 m. CDC įspėjo, kad už AIDS tarp hemofilija sergančių pacientų yra atsakingi VII faktoriaus koncentratų preparatai. Konkuruojančios bendrovės pradėjo kurti termiškai apdorotą kraujo plazmą. Taip ŽIV virusas tapo neaptinkamas, nes karštis jį veiksmingai sunaikindavo.
Taip kraujo plazma ir iš jos gaminami VII faktoriaus koncentratai tapo saugūs hemofilijos ligoniams vartoti. Reaguodama į tai, „Cutter Biological“ išleido savo koncentratų versiją ir 1984 m. vasario mėn. pradėjo preparatus platinti.
Žinoma, tai sukėlė didelių nepatogumų farmacijos bendrovei, kuri turėjo atsikratyti didelėmis termiškai neapdoroto kraujo atsargomis. Nesaugių preparatų JAV ir Europoje parduoti nebegalėjo, todėl įmonė pradėjo ieškoti kitų rinkų.
Vakaruose jie pardavinėjo saugesnius, termiškai apdorotus produktus, tačiau senas, termiškai neapdorotas kraujo atsargas siuntė į tokias Azijos ir Lotynų Amerikos šalis kaip Honkongas, Taivanas, Argentina ir Malaizija. Tokia praktika tęsėsi ilgiau nei metus, nors įrodymų, kad termiškai neapdorota kraujo plazma platina ŽIV virusą, vis daugėjo.
Tiesa, naujuoju saugiu produktu domėjosi ir tos rinkos, kurioms „Cutter Biological“ tiekdavo senąją preparato versiją. Pavyzdžiui, 1984 m. Honkongo platintojas teiravosi apie termiškai apdorotą gaminį. Tačiau „Cutter Biological“ paprašė jų pirmiausia sunaudoti senojo produkto atsargas ir tik tada pereiti prie saugesnės ir geresnės alternatyvos.
Kai 1985 m. Honkongo platintojas skubiai paskambino į „Cutter Biological“ būstinę ir paprašė termiškai apdoroto produkto, nes kilo panika dėl AIDS, jam buvo pasakyta, kad yra labai nedidelis kiekis, skirtas tik patiems jautriausiems pacientams.
Tačiau Cutteris nesaugų, ŽIV platinantį produktą pardavinėti galėjo neilgai. 1985 m. gegužę vienas „Bayer“ atstovas pareiškė, kad Tolimuosiuose Rytuose nebeliko rinkos, kurioje galėtų tikėtis parduoti didelius kiekius termiškai neapdoroto produkto. Įmonės teigimu, „Cutter Biological“ iki 1985 m. liepos mėn. sustabdė visą senojo produkto tiekimą.
Po metų „Bayer“ atstovas spaudai laikraščiui „New York Times“ teigė, kad „Cutter Biological“, platindama termiškai neapdorotą produktą užsienyje, elgėsi atsakingai, etiškai ir humaniškai. Klaidos jie nepripažino, vietoj to kaltino plazmos trūkumą ir tai, kad šalys lėtai patvirtino naująjį produktą (vėliau užsienio pareigūnai šį teiginį paneigė).
Tuo metu AIDS testai nebuvo prieinami, todėl beveik neįmanoma nustatyti, kiek užsieniečių hemofilija sergančių žmonių užsikrėtė ŽIV. Tačiau dokumentai rodo, kad vien Honkonge ir Taivane bent 100 jų užsikrėtė ŽIV dėl „Cutter Biological“ neapdoroto produkto. O JAV maždaug pusė tuo metu hemofilija sirgusių pacientų užsikrėtė ŽIV nuo plazmos preparatų, rašo leidinys „The Atlantic“.
Šiuo metu atliekamos saugos analizės ir tyrimai, kuriais veiksmingai tikrinami tokie virusai kaip ŽIV ir hepatitas C, todėl užkrėtimas perpilant kraują yra labai retas. Be to, medicinos pažanga reiškia, kad ŽIV nėra toks mirties nuosprendis, koks buvo anksčiau.
