Kaip sakė psichiatras Dainius Pūras, visa sistema atsidūrė krizėje, o gydytojai su skaudama širdimi išrašo pacientus tarsi „į niekur“.
Psichikos gerinimo programos „kybo ore“
Lietuvoje be vargo galima gauti pirmines vienkartines psichologo konsultacijas, tačiau rasti, kas vaikui teiktų tolimesnę tęstinę pagalbą – gana keblu.
Kaip pasakojo „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, esant rimtesniems emociniams arba elgesio sunkumams, vaiko tėvai vargiai gali sulaukti tęstinės pagalbos. „Čia yra ta vieta, kur yra didžiulė spraga – kaip padėti su tęstine pagalba“, – sakė jis.
R. Povilaičio teigimu, ugdyti žinias apie psichikos sveikatą vertėtų dar mokykloje. Deja, Lietuvoje to trūksta.
„Jeigu žiūrėtume į mokyklinę aplinką, yra akademiniai dalykai, bet yra įvairūs socialiniai, emocijų valdymo įgūdžiai. Kaip stiprinama psichikos sveikata mokyklose? Čia aiškumo nelabai yra“, – komentavo R. Povilaitis.
Pasak jo, svarbu vykdyti programas, kurios moko vaikus spręsti sunkumus: padėti sau arba kitam vaikui, atpažinti emocijas, jas įvardinti, išreikšti nežeidžiant kitų. „Tuos dalykus irgi reikia mokytis kaip matematiką, kaip lietuvių kalbą“, – minėjo „Vaikų linijos“ vadovas.
Jis apgailestavo dėl neapibrėžtos psichikos sveikatos programų ateities Lietuvoje: „Prevencinės programos buvo plėtojamos, bet šiuo metu jos yra pakibusios ore, visiškai neaišku, ar jos bus tęsiamos.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šį rudenį planuoja geros savijautos programą, tačiau šis projektas skirtas vien vaikams. Specialistas čia pastebi klišę – jo manymu, suaugusieji neturėtų likti už borto.
„Mokyklose sunkumai atsiranda (...) dėl to, kad suaugę kažko nemato, neatpažįsta, nereaguoja. Šita programa visiškai nėra skirta darbui su suaugusiais. Tai kaip dabar pakoreguoti vaikų elgesį ir padėti jiems jaustis geriau, nedirbant su suaugusiais?“, – retoriškai klausė R. Povilaitis.
„Vaikų linijos“ galva įvardijo bene ryškiausią psichikos sistemos trūkumą: esant elgesio ar emociniams sunkumams vaikas gali gauti vienkartinių konsultacijų, bet ne tęstinės pagalbos.
„Kur dabar yra tęstinė pagalba, jeigu reikia 10, 20, 30 terapinių sesijų vaikui ir jo šeimai? Kur šitos paslaugos yra? Jos kažkur dingo, paieškokime, kur jos dingo“, – ragino specialistas.
Vaikus išrašo tarsi į niekur
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, vaikų ir paauglių psichiatras D. Pūras pritarė „Vaikų linijos“ vadovo nuomonei.
D. Pūras dalijosi, kad psichikos sveikatos specialistų rankos neretai būna surištos – jie neturi, kur nukreipti vaikų ir paauglių su rimtomis bėdomis: po bandymo nusižudyti, esant valgymo sutrikimams arba psichozės epizodams.
„Būna labai skausmingas aptarimas paciento, kai mes išrašydami žinome, kad mes išrašome beveik į niekur. Žinome, kad šitas žmogus grįš namo ir kad tęstinės pagalbos jis arba ji negali tikėtis, nes tos infrastruktūros pas mus nėra, į kieno rankas atiduoti“, – apgailestavo psichiatras.
Lietuvos regionuose psichologai ir psichiatrai lankosi retai – ten vaikų psichikos sveikatai skirta nuo aštuntadalio iki ketvirčio medicinos darbuotojo etato. „Žmonės jaučia, kad didelės pagalbos negausi, jei pravažiuoja pro tą rajoną specialistas vieną kartą per savaitę“, – tvirtino D. Pūras.
Jis siūlė pradėti šeimos gydytojų apmokymus, kad pirminio lygio specialistai galėtų atpažinti paprastesnius nepilnamečių psichikos sutrikimus. „Banalias problemas siūlau spręsti per šeimos gydytojus, pradedant juos rimtai ruošti, nes jie ruošiami tik vidaus organus gydyti. Šeimos gydytojai turi pradėti bendrauti su pirminiais psichikos sveikatos centrais“, – nurodė D. Pūras.
Lietuva turi lygiuotis į Vakarų šalis
Gydytojas konsultantas, vaikų ir paauglių psichiatras Vytautas Blažys palygino Jungtinės Karalystės (JK) ir Lietuvos psichikos sveikatos sistemas. Jo teigimu, Lietuvai dar tikrai yra, kur stiebtis.
„Norint suteikti kokybiškas paslaugas vaikams ir paaugliams (...) reikia specialistų nuo 18 iki 20 skaičiuojant 100 tūkst. visos populiacijos. Škotijoje artėjame prie to lygio. Lietuvoje nuo 5 iki 10 kartų mažiau tų specialistų dirba“, – pasakojo V. Blažys.
Psichiatro teigimu, norint gerinti situaciją, pirmas žingsnis – specialistų rengimas valstybės mastu. Valdžia turi nustatyti, kiek lėšų skirtų minėtiems mokymams. V. Blažys pasakė būdą, kaip valstybė galėtų sutaupyti.
„Škotijoje ir JK daugelį paslaugų teikia ne psichologai ir ne psichiatrai, bet vadinamieji psichikos sveikatos darbuotojai – žmonės, baigę 3 metų universitetinį psichikos sveikatos kursą, galintys teikti elementarias paslaugas. Tai yra pigesnis variantas negu visas paslaugas teikia psichiatras arba psichologas“, – sakė jis. Tai vadinama antrinio lygio psichikos pagalba.
Pasak V. Blažio, vienas gydytojas negali mokėti teikti visų rūšių terapijos. „Reikia kritinės masės specialistų, kad galėtų teikti neatidėliotinas konsultacijas, pavyzdžiui, kai yra suicidinis pacientas arba valgymo sutrikimai. Techniškai to negali patraukti mažas psichikos sveikatos centras“, – konstatavo jis.
Specialistas nurodė, kad Lietuvoje reikėtų maždaug 10 – 15 antrinio lygio centrų.
Keis situaciją, kad nereikėtų raudonuoti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė viltį, kad psichikos sveikatos sistemos spragas po truputį pavyks užkaišyti.
Ji teigė dėl psichikos sveikatos sistemos finansavimo nuolat bendradarbiaujanti su socialinės apsaugos ministre Monika Navickiene, sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene.
„Tikslas yra, žinoma, kad per šiuos kelerius metus įvyktų realūs pokyčiai. Įvyktų pokytis ir požiūrio, kad būtų gražintos skolos paaugliams (...), kad keistųsi požiūris švietimo srityje“, – sakė politikė.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimus planuojama įvykdyti iki 2024 metų. „Politinis apsisprendimas (...) turi būti paremtas labai konkrečiais paruošiamaisiais žingsniais, tam, kad jis taptų realybe – tokia, dėl kurios nereikėtų po to raudonuoti“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
