Lietuvos ūkio bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju, smuko sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), naujausius duomenis skelbia „Eurostat“. Šalies ekonomika susitraukė 0,6 proc., eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, kai visoje ES ir euro zonoje fiksuotas 0,4 proc. augimas.
Pasak banko DNB vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, toks rezultatas nėra netikėtas ir tam yra lengvai identifikuojamų priežasčių.
„Buvo laukta, kad pirmasis metų ketvirtis bus silpnas ir priežastys yra gana akivaizdžios. Lietuvai kišo koja Rusijos kaimynystė ir sukurti barjerai mūsų prekybai su šia šalimi. Rusija taikė perteklinius apribojimus transporto įmonėms ir tai labai stabdė mūsų eksportą bet transporto pridėtinės vertės grandinę“, - portalui tv3.lt pabrėžia ekspertė.
Gyventojų vartojimo šuolis ir nuopuolis
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, eksportas susitraukė ne tik į Rusiją, bet ir į likusias NVS šalis ir tik padidėjęs prekių srautas į ES, leido susilpninti praradimus. Taip pat šio rodiklio suprastėjimui įtakos turėjo dar vienas trumpalaikis pokytis, susijęs su euro įvedimu.
„Metų pabaigoje stebėjome kaip gyventojai pirko buitinę techniką, baldus, namų apyvokos prekes, abejodami, kaip euras pakeis kainas ir jų perkamąją galią“, - pastebi jis. Metų pradžioje gyventojai vangiau pirko prekes ir tai atsiliepė sumažėjusiam mažmeninės prekybos tempui.
„Po euro įvedimo, kol gyventojai apsipranta su nauja valiuta, yra linkę neišlaidauti. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl bendras ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį buvo lėtas. Jeigu atidžiau pasižiūrėtume į rodiklius, tai būtent sausio-vasario mėnesiais augimas mažmeninėje prekyboje buvo vangiausias“, - papildo „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Recesija galima, bet mažai tikėtina
Visgi, pasak I. Genytės-Pikčienės, išlieka tikimybė, kad Lietuvoje gali būti fiksuojama recesija.
„Jeigu BVP krenta antrą ketvirtį iš eilės, galime fiksuoti šalyje techninę recesiją. Toks scenarijus iš principo yra įmanomas, nes pirmas pusmetis Lietuvai bus sudėtingas, tačiau antrajame turėtų išnykti Rusijos efektas, mat pernai rugpjūtį prasidėjo jos embargas ir besitęsiantis apribojimas didesnės žalos nepadarys. Tiesa kaimyninėje šalyje sparčiai auganti infliacija indikuoja, kad neturėtų būti sugriežtintos prekybos sąlygos į Rusiją“ -, aiškina ji.
Tuo metu, Ž. Mauricas teigia, kad pagal balandžio mėnesio mažmeninės prekybos apimtys ir gyventojų lūkesčiai yra geri. Taip pat eksporto poveikis susijęs su Rusija nebus toks didelis kaip pirmąjį ketvirtį.
„Didesnė grėsmė yra, kad augimas bus mažas. Nepamirškime, kad BVP yra tik įvertis ir reikia stebėti labiau fundamentalius rodiklius kaip importas ir eksportas ar darbo užmokesčio augimas, kur Lietuva atrodo tikrai neblogai. Lietuvos ekonomika yra sulėtėjusi, bet augimo tendencija išlieka“, - teigia ekspertas.
Jo pozicijai pritaria N. Mačiulis, kurio teigimu, būtent vidaus vartojimas, o ne eksportas bus rodiklis, kuris leis pagerinti Lietuvos ekonomikos statistinius rodiklius.
Padėtį gerins vidaus vartojimas
„Antrą šių metų pusmetį grįšime į augimo kelią, o pagrindinis veiksnys bus, ne užsienio prekyba, bet namų ūkių vartojimas. Vyrauja lūkesčiai, kad praradimus Rusijos ir NVS rinkose kompensuos prekyba Pietryčių Azijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose, tačiau reikėtų atsargiai reaguoti į tokius lūkesčius. Lietuva iki šios labai mažai eksportavo į šias rinkas ir mažai tikėtina, kad su savo prekėmis jas užimsim. Išlieka tik ES ir NVS rinkos, tačiau pastarojoje augimo potencialo negalime matyti“, - pabrėžia ekonomistas.
ES statistikos agentūros duomenimis, Latvijoje BVP pirmąjį metų pusmetį augo 0,3 procento. N. Mačiulio teigimu, augimas atsirado dėl šalyje sparčiau augančių atlyginimų. Tuo tarpu Estijos ūkis geriau pasirodė tik už Lietuvos smukimą ir sudarė -0,3 procento. Pasak ekonomisto pagrindinė to priežastis buvo sulėtėjusi Suomijos ekonomika, kuri yra viena iš didžiausių Estijos prekybos partnerių.
