Tai pareiškė Estijos gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Kustis Salmas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Euractiv“.
„120 mlrd. eurų per metus karinei pagalbai Ukrainai yra apytikslis skaičius, kurio turėtų pakakti Ukrainos pergalei kare“, – sakė jis.
K. Salmo nuomone, dalis šios sumos galėtų būti finansuojama euroobligacijomis, kai Europos Komisija galės pritraukti lėšų finansų rinkose ir naudoti ES šalis kaip garantus.
Pastaraisiais mėnesiais Estijos politikai ir pareigūnai ne kartą pareiškė, jog tam, kad Ukraina laimėtų karą, sąjungininkai Vakaruose turi skirti karinei pagalbai 0,25 proc. savo BVP, remdamiesi Estijos gynybos ministerijos parengta strategija.
„Jeigu daugiau kaip 50 šalių, priklausančių Ramšteino koalicijai, teikiančiai karinę pagalbą Ukrainai, skirtų tokį procentą, tai sudarytų daugiau kaip 120 mlrd. eurų per metus. Su šiais pinigais Ukraina iki 2025 metų pasiektų tokį lygį, kad galėtų primesti kovą Rusijai“, – sakė K. Salmas.
Kartu jis pažymėjo, jog net jei ši suma pradės pildyti biudžetus jau dabar, jos poveikiui pajusti prireiks beveik metų.
„Prireiks dar maždaug devynių mėnesių, kol tiekimas bus toks, kad Ukraina įtikinamai pasiektų šį sekinimo lygį“, – sakė Estijos gynybos ministerijos sekretorius.
Vasario 28 d. EVT galutinai patvirtino programą „Ukraine Facility“, pagal kurią Ukrainai iki 2027 metų bus suteikta 50 mlrd. eurų ilgalaikių paskolų. Pirmosios dalies – 4,5 mlrd. eurų – tikimasi kovo mėnesį.
