Turkijos tankai ir šimtai sirų opozicijos kovotojų trečiadienį įsiveržė į Sirijos teritoriją, siekdami užimti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kontroliuotą Džarabulaus miestą ir išstumti kurdų kovotojus.
Ši operacija – reikšmingiausias Ankaros žingsnis nuo kruvino pilietinio karo Sirijoje pradžios prieš daugiau kaip penkerius metus.
Džarabulus buvo kontroliuojamas IS trejus metus, o dabar kyla klausimų, kodėl Ankara tokios operacijos nesurengė anksčiau.
Tačiau vienas pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad vyriausybė „planavo antžeminę invaziją ilgiau negu dvejus metus“, bet ji buvo „atidėta“ dėl įvairių priežasčių.
„Stabdė Vašingtonas ir pučo organizatoriai“
Pareigūnas sakė, kad Vašingtonas abejojo, ar Turkijos planai išvaduoti Džarabulų yra įgyvendinami. Ši operacija buvo aptarta su JAV vadovaujamos koalicijos sąjungininkais praeitų metų birželį.
„Jų pagrindinis argumentas – kad nuosaikių sukilėlių skaičius tiesiog nepakankamas, kad būtų išvaduotas Džarabulus ir kitos teritorijas Sirijos šiaurėje“, – nurodė šaltinis.
Ankara kovą pateikė Baltiesiems rūmams 1,8 tūkst. „nuosaikiųjų kovotojų“ sąrašą ir sakė, kad jų bus dar 600. Turkijos nuomone, šios pajėgos buvo pakankamos operacijai Sirijoje įvykdyti, sakė minėtas pareigūnas.
Pasak jo, karinę intervenciją Sirijoje taip pat blokavo Turkijos armijos elementai, prisidėję prie liepos 15-ąją mėginto įvykdyti perversmo prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Kai kurie įtakingi aukšto rango kariškiai, siejami su perversmininkais, stabdė operacijos Sirijoje planus, pateikdami įvairių „dingsčių“, sakė šaltinis. Jis paminėjo, kad vienas šių kariškių buvo brigados generolas Semihas Terzi – numanomas svarbus perversmo organizatorius, nušautas pučo naktį.
Konfliktas su Rusija
Dar vienas veiksnys, privertęs atidėti invaziją, buvo priešprieša su Rusija, įsiplieskusi, kai Ankaros pajėgos pernai lapkritį numušė vieną Maskvos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.
Vengdama eskaluoti konfrontaciją su Maskva, Ankara sustabdė visas Turkijos aviacijos operacijas Sirijoje, o jos turėjo būti labai svarbus bet kokios antžeminės operacijos elementas.
„Tapo praktiškai neįmanoma įgyvendinti mūsų planus, nesant palaikymo iš oro“, – aiškino pareigūnas.
Tačiau birželį R.T.Erdoganas išreiškė apgailestavimą dėl lapkritį įvykusio incidento savo laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o šis jį priėmė kaip atsiprašymą.
Pašalinus šią kliūtį „antžeminis įsiveržimas galėjo būti praktiškai įgyvendintas“, sakė šaltinis.
