„Konkursui pateiktų idėjų profesionalumo lygis, problemos supratimo gylis bei pateiktų sprendimų atitikimas erdvės problematikai labai skirtingi. Tai suprantama – atvirame konkurse galėjo dalyvauti ir patyrę kraštovaizdžio architektai, ir pradedantieji architektai. Bet tuo metu, kai viešai pradėjo sklisti kritika kai kuriems konkursui pristatytiems darbams, mums atrodė, jog užteks vieno gero darbo, kad galėtume pasakyti konkursą pavykus.
Sakyčiau, kad jį radome: nors ir ne tokį, kuris tinkamas įgyvendinti „čia ir dabar“, dar tikrai koreguotiną, derintiną, bet atitinkantį ir savivaldos, ir gyventojų lūkesčius esminiais aspektais“, – kalbėjo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
„Komisija išrinko perspektyviausią idėją, su kuria galima dirbti toliau – šiuo atveju skubėti nėra kur, prioritetas – kokybei. Tikslas yra, kad Vokiečių gatvė būtų žalia, patogi darniam judėjimui, gerbtų, saugotų ir pabrėžtų istoriškumą, žmonės joje jaustųsi jaukiai, o jos atnaujinimui būtų rasti geriausi architektūriniai sprendimai. Šie miesto lūkesčiai projektuotojams turės būti įgyvendinti. Dėl kokybės šioje vietoje kompromisų nebus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak M. Pakalnio, akivaizdu, kad po pastarosios rekonstrukcijos, įvykdytos prieš daugiau nei 20 metų, Vokiečių gatvė įgijo naujų funkcijų ir tapo patrauklesnė, tačiau jos potencialas vis dar nėra visiškai atskleistas ir išnaudojamas, ypač vertinant tai, kad viešų žaliųjų erdvių, skirtų aktyvesnei rekreacijai, senamiestyje labai trūksta.
Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas pažymi, kad savivaldybės sprendimas ne tęsti projektavimą pagal 2015 metais parengtus Vokiečių gatvės rekonstravimo projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo numatyta želdiniais pažymėti buvusio užstatymo kontūrus ir taip suskaidyti šiuo metu labiausiai naudojamą pėsčiųjų traktą, o organizuoti vienos svarbiausių senamiesčio viešųjų erdvių architektūrinį konkursą, buvo savalaikis ir reikalingas.
Konkurso organizatorius, Lietuvos architektų sąjunga, buvo įpareigotas suformuluoti sąlygas konkursui, kurio dalyviai pasiūlytų gatvės rekonstravimo projekto sprendinių, atitinkančių šios vietos urbanistinius, kraštovaizdžio architektūros ir funkcinius iššūkius.
Iš konkurso dalyvių tikėtasi, kad jie ras būdų atskleisti daugiasluoksnę vietos istoriją, išryškinti vertingiausius gatvės elementus, pasiūlyti vietos istorijos įamžinimo būdus, regeneruoti ir praturtinti gatvės želdinius, optimizuoti automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų eismą, sudaryti sąlygas paslaugų infrastruktūros viešojoje erdvėje ir aplinkiniuose pastatuose plėtojimui, be to, pasiūlyti viešosios erdvės naudojimo scenarijus skirtingiems metų laikams įvertinant galimybę ją naudoti miesto renginiams, šventėms, prekybai ir pan.
Vertinant nugalėtojų komandos sprendinių urbanistinį integralumą įvardinta, kad tai – profesionalus, logiškas ir nuosaikiai filosofiškas darbas, kuriame suvokti pagrindiniai šios erdvės kriterijai – istorija, pėstieji, želdynai ir universalumas. Paveldo sluoksnis darbe išspręstas itin grakščiai – buvęs užstatymas išryškintas sutapdintomis dangomis, pereinančiomis į lėto eismo gatvę, kuri vizualiai susitapatina su pėsčiųjų erdve.
Užstatymo linijos išryškinamos subtiliomis metalo gijomis ir salomis, kai kur eksponuojami archeologiniai sluoksniai. Aiškus prioritetas pėstiesiems netgi numato galimybę ateityje transporto eismą panaikinti. Nauji želdynai sodinami buvusių kiemų vietose, saugant kultūrinį negilų sluoksnyną, esami medžiai integruojami į naują erdvę, o universalios erdvės leidžia pritaikyti erdvę pagal miesto ir žmonių poreikius.
Komisijos nuomone, projekto autoriams dar nepavyko rasti optimalaus gatvės želdinių ir kietųjų dangų santykio, toliau vystant projektą būtina kietųjų dangų sąskaita didinti gatvės želdinių plotą ir įvairovę, parinkti įvairius šių želdinių įveiksminimo scenarijus.
Komisija išsamias pastabas suformulavo tris pirmas vietas užėmusiems projektams – visi jie gali būti įgyvendinami susiklosčius tam tikroms procedūrinėms aplinkybėms.
Trijų geriausių darbų kūrėjams bus įteiktos premijos – I-os vietos laimėtojui skiriama 9000 Eur, II-os – 7000 Eur, III-ios - 4000 Eur. Po to projekto užsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės – ir laimėjusios idėjos autorių laukia ilgas, kruopštus darbas, tyrimai, diskusijos su ekspertais ir bendruomenėmis, kad konkursui pateikta idėja virstų projektu.
