Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajone, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės Vilnius – Klaipėda. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, medinė sinagoga, laisvės paminklas, Žiežmarių vidurinė mokykla, mokykla – darželis, paštas, girininkija, biblioteka, Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras. Pietiniu miesto pakraščiu teka Strėva.
Pirmą kartą Žiežmariai minimi kryžiuočių žygių laikotarpiu. Netoli Žiežmarių 1348 m. vasario 8 d. įvyko garsusis Strėvos mūšis, aprašytas eiliuotoje Vygando Magburgiečio kronikoje (pirmasis Žiežmarių paminėjimas). Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 metais ar 1576 metais.
Žiežmariai įdomūs tuo, kad juose ryški Lietuvos miesteliams būdinga užstatymo forma. Tankiausiai užstatyti kvartalai miesto centre. Dauguma namų dėl siaurų sklypų stovi galu į gatves. XVII a pradžioje susiformavęs miestelio centras beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Pagrindinių kelių susikirtimo sankryžos šiaurės rytų kampe suformuota kvadratinė turgaus aikštė. Visą pietinę jos kraštinę užėmė bažnyčios sklypas. Aikštės viduryje buvo įkurdinta miestelio rotušė. Aplink aikštę ir prie pagrindinių gatvių susispietė miestiečių, amatininkų ir pirklių namai. Visas šis urbanistinis audinys išliko iki mūsų dienų, todėl Žiežmarių centras nuo 1973 m saugomas valstybės, kaip urbanistikos paminklas.
Pirmąkart plačiajai visuomenei pateikiamos niekur kitur iki šiol neskelbtos senos nuotraukos, vaizduojančios Žiežmarių miestelio aikštę ir joje esančius (ar buvusius) pastatus. Nors vaizdai užfiksuoti palyginus neseniai (seniausia nuotrauka daryta prieš 87 metus), tačiau pasikeitimai akivaizdūs. Šios nuotraukos mums leidžia trumpam susitapatinti su anų laikų žmonėmis ir pamatyti tai, ką jie matė kasdieną.
Seniausios aikštės nuotraukos mus pasiekė iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio. Pro Žiežmarius žygiavo bei čia ilgesnį ar trumpesnį laiką bazavosi keli pėstininkų pulkai, kurie, matyt, turėjo savo fotografus. Pirmoje nuotraukoje iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo užfiksuotos kario laidotuvės. Joje, darytoje 1920 m., matome laidotuvių procesiją, iš dabartinės Kauno gatvės įeinančią į aikštę. Vaizdas sunkiai atpažįstamas, nes nėra dabartinės bažnyčios. Tačiau bažnyčia jau buvo pradėta statyti; jos statybos sustojo 1915 m., užėjus vokiečiams. Nuotraukoje matosi statybvietėje iškeltos aukštos kartys.
1920 m. kario laidotuvės
1921 m. Kapeliono paskaita
Jei nebūtų šventoriaus tvoros ir medžių, mes jau matytume antroje nuotraukoje (iš to paties archyvo) įamžintą vaizdą - Lietuvos 3-ojo pėstininkų pulko kariai kapeliono (pulko kunigo) paskaita tarp pradėtų statyti Žiežmarių bažnyčios sienų. Tai 1921 m. nuotrauka. Tuo metu senosios medinės bažnyčios vietoje jau buvo išlieti pamatai, pastatytas vieno metro aukščio akmeninis cokolis ir dviejų metrų aukščio sienos. Švari aplinka liudija, kad darbai yra jau seniai sustoję.
Bažnyčios statyba atnaujinta 1922 m., pasibaigus Nepriklausomybės kovoms; per du metus, iki 1924 m., ji buvo pastatyta iki stogo, įstiklinti langai, įrengtas vidus. Matyt, pritrūkus lėšų, bažnyčia liko nebaigta - nepastatyti du projekte numatyti bokštai. Kan. J. Kukta bažnyčią iškilmingai pašventino, joje pradėtos laikyti pamaldos. Trečioje nuotraukoje kaip tik ir matome tokią bebokštę bažnyčią. Ši nuotrauka saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Gražiai nuotraukoje atrodantys šventoriaus vartai mus pasiekė jau be viršutinės dalies. Kairėje nuotraukos pusėje matome keistos formos (o gal iš vis beformį) pastatą su šventoriaus tvoroje padarytu įėjimu į jį. Tai - laikina bažnyčia, kurioje kone visą dešimtmetį vyko pamaldos. O įrengtąjį buvo prie medinės senosios bažnyčios varpinės pristačius laikiną medinį priestatą.
Dabartinę išvaizdą bažnyčia įgavo 1929 m., kuomet buvo išmūrytas vienas bažnyčios bokštas. Antrasis taip ir liko nepastatytas.
Bebokštė bažnyčia
Buvusi turgaus aikštė dabar
Informaciniai šaltiniai
-Juozas Briliauskas, Gediminas Tamošiūnas .ŽIEŽMARIAI. Antrasis pataisytas leidimas. Leidykla „Kaišiadorių kultūros centras“ 1998 m. Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“.
-„Atspindžių“ kultūrinio gyvenimo priedas Nr. 12 (61). „Kultūros priemenė“ 2007 m gruodis. Leidėjas „Emduva“. Rolando -Gustaičio straipsnis „Neregėtoji Žiežmarių aikštė“.
-Internetinis puslapis http://ziezmariai.blogspot.com
-Internetinis puslapis http://www.musupaveldas.lt
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
