Mokslininkai tiria, kaip lokių organizmas funkcionuoja jiems miegant žiemos miegu. Manoma, kad šios žinios galėtų padėti traumas patyrusiems žmonėms.
„Žiemos miegu miegantys lokiai funkcionuoja kaip uždara sistema. Visa, ko jiems reikia, tai oras“, – teigė Aliaskos Fairbankso universiteto Arkties biologijos instituto mokslininkas Brianas Barnesas.
Tyrinėdami lokių sugebėjimą 5–7 mėnesiams sulėtinti medžiagų apytaką, mokslininkai tikisi rasti būdą, kaip išgelbėti sunkias medicinines traumas, tokias kaip širdies smūgis ar insultas, patyrusius pacientus, praneša naujienų agentūra AFP.
Tokios traumos, anot B. Barneso, sukuria „poreikio ir aprūpinimo problemą“. „Smegenų aprūpinimas deguonies pripildytu krauju staigiai krenta, tačiau poreikis vis dar lieka aukštas, tad pacientą reikia labai skubiai nugabenti į ligoninę“, – aiškino jis.
„Jei atskleistume, kaip žiemos miegu miegantys gyvūnai sumažina medžiagų apytakos poreikį, tuomet būtų galima svajoti apie terapiją, leisiančią sumažinti medžiagų apytakos poreikį iki sumažėjusio aprūpinimo lygio“, – teigė mokslininkas ir pridūrė, kad tokiu būdų pacientas atsidurtų „pusiausvyros būsenoje“.
„Norime pasakyti, kad galėtume išplėsti laimingą valandą, laikotarpį, per kurį suteikus medicininę pagalbą, nelieka jokių padarinių, iki laimingos dienos ar savaitės. Būtent tai demonstruoja šie gyvūnai“, – kalbėjo jis.
B. Barnesas ir jo kolegos, vadovaujami tyrėjo Oivindo Toieno, savo žiemos miegu miegančių lokių tyrinėjimus paskelbė žurnale „Science“. Jie nustatė, kad gyvūnų medžiagų apykaita sumažėja labiau, nei manyta iki šiol – maždaug 75 proc.
Tačiau lokių kūno temperatūra nukrinta tik 5–6 laipsniais Celsijaus, o vienos palikuonio besilaukiančios lokės temperatūra žiemos miego metu beveik visiškai nepakito.
Tyrime dalyvavo 5 juodieji Amerikos lokiai, sugauti Aliaskoje, nes jie kėlė nepatogumus žmonėms. Mokslininkai jiems padarė guolius, kokiuose jie praleidžia žiemą, ir juose įrengė infraraudonųjų spindulių kameras. Prie kiekvieno lokio taip pat pritaisytas radijo siųstuvas, matuojantis raumenų veiklą, pavyzdžiui, drebulį.
Anot O. Toieno, žiemos miego metu lokiai kvėpuoja 1–2 kartus per minutę, o jų pulsas smarkiai sumažėja. „Kartais du širdies dūžius skiria 20 sekundžių“, – sakė jis.
Lokiai taip pat beveik neprarado kaulų masės, o raumenų masė sumažėjo labai nežymiai.
„Nors 5–6 mėnesius jie beveik visiškai nejuda, jie geba kažkaip apgauti savo audinius, kaulus ir raumenis ir priversti juos dirbti“, – kalbėjo B. Barnesas. „Taigi mes labai norime atrasti tai lemiančius molekulinius signalus. Gudrybė būtų surasti vaistus, kurie tokius pat pokyčius sukeltų žmogaus organizme“, – aiškino jis.
