Prie vos prieš kelias savaites rasto tritono vandenį pila Pavilnių ir Verkių parko direktorė. Moteris gyvį rado atsitiktinai, prie iškastos elektros trasos. Nuspręsta tritoniuką priglausti, nes po atviru dangumi šis ne laiku pažadintas gyvis vargiai sulauktų pavasario.
„Jis toks buvo nejudrus, bet paimtas į rankas, jis truputį pašilo, ir pradėjo judėti. Tai pats baisiausias dalykas kas gali nutikti žiemą miegantiems gyvūnams“, - sako parkų direktorė Jolanta Radžiūnienė.
Netyčia prikeltas gyvis laikomas rūsyje, čia matuojama ar jam užtenka drėgmės. Štai dėl to karts nuo karto ir pilama vandens. Pavasarį jis bus išleistas į gamtą. O štai čia parko direkcija gavo parko lankytojų nuotrauką – joje jau iš miego pabudusi žalioji pievinė varlė. Gamtininkai nesistebi, bet į šiuos reiškinius žiūri su nerimu.
„Gyvūnai, kurie pabudo, ir turėtų žiemoti, beje ne tik varlės ar tritonai, ateina pranešimai apie juos, ir sraigės ir šliužai, visa tai rodo, kad kažkas ne taip“, - teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Kodėl taip yra – mokslui mįslė. Tačiau liesti pievoje ar pamiškėje rasto gyvūno nereikėtų. Pasak gamtininkų jie patys ras kelią namo, o jeigu ne, reiškia gamta nori jais atsikratyti. Beje, ne tik gyvūnams nesimiega. Pavasario jau norėtų ir gėlės bei krūmai per Kalėdas ėmę žydėti.
Vilniaus universiteto botanikos sode stiebiasi – primulės, liaudyje vadinami rakteliai. Violetiniai žiedai turėtų stebinti ankstyvą pavasarį, bet žydi prieš pat Naujuosius. O štai čia forzicijų krūmas. Jis taip pat turėtų vienas pirmųjų krauti žiedus kovo pradžioje. Gamtininkai įtaria, kad toks augalų elgesys yra nulemtas pavasarį, kai juos kaustė šaltis, ir gamta tiesiog pasimetė.
Kai kurios svogūninės, kaip sako gamtininkai gali ir žūti, nes per šilumą, svogūnėliai gali tiesiog supūti drėgmėje. O štai pradėjusias dygti gėles, gamtininkai pataria mulčiuoti ar dangstyti eglišakiais, taip esą apsaugosim nuo jų begalinio noro žydėti ne laiku. Ir jokiu būdu negalima mulčiuoti pjuvenomis.
„Aišku nėra gerai, viskas kuo mes mulčiavome, ypatingai pjuvenomis, tai čia išvis jeigu ateis šalčiai, tai tai sukaustys tą augalą. Pjuvenos šaltyje, jos taip sušąlą, jos stipriau sušąla už žemę. Ir pavasarį tas atleidimas yra labai lėtas“, - aiškina augalų kuratorė Zita Braškienė.
Geriausia mulčiuoti kompostu. Bene pavojingiausias toks oras atvežtiniams augalams, kurie nepratę augti Lietuvoje. Mat jeigu spustelėtų, kad ir ne didelis, bet staigus šaltukas, pasak gamtininkų tokiems augalams jis būtų pražūtingas.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
