„Pagrindiniai rota ir noro infekcinių susirgimų simptomai – viduriavimas, karščiavimas ir vėmimas, todėl vaikai ypač greitai nusilpsta netekę daug skysčių, – sako vaikų gastroenterologė, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko pavaduotoja, doc. dr. Rūta Kučinskienė. – Kadangi nėra gydymo, tiesiogiai veikiančio patį virusą, gydoma simptomiškai: duodami karščiavimą mažinantys vaistai ir, kad būtų atstatytas skysčių balansas, į veną lašinamas fiziologinis tirpalas ir elektrolitai“. Specialistės teigimu, visais ūmiais vaikų viduriavimo atvejais, taip pat ir vartojant antibiotikus, būtinai turi būti skiriami probiotikai, kurių poveikis yra toks pat, kaip ir prigimtinės mikrofloros.
Dažniausiai vaikams skiriami antibiotikams atsparūs Lactobacillus šeimos probiotikai – Lactobacillus reuteri protectis (L. reuteri protectis). Ši bakterija, išgaunama iš motinos pieno, geriausiai atstato vaikų žarnyno mikrobiotą (virškinimo mikroorganizmus). Pasaulyje atlikta daugiau nei 90 klinikinių tyrimų su laktobakterija L. reuteri protectis ir įrodyta, kad greta teigiamo poveikio gydant virusines infekcijas ir mažinant ūmų viduriavimą, šis probiotikas sumažina ir kūdikių pilvo dieglius.
Rota ir noro virusų infekcijos panašios, tačiau pastaroji labiau sukelia vėmimą ir viduriavimą, o karščiuojama ne taip intensyviai kaip rota infekcijos metu. Noro infekcija daugeliui trunka trumpiau nei rota virusas, tačiau vaikams dehidratacija išsivysto gana greitai, tad gydymas tas pats, kaip ir rota viruso. Abu virusai plinta iš žmogaus žmogui, pirmieji ūmaus gastroenterito, t.y. vėmimo ir viduriavimo požymiai, atsiranda per 2 paras nuo kontakto su užsikrėtusiuoju.
Dažniausiai rota viruso infekcija serga vaikai nuo 3 iki 24 mėnesių amžiaus, o neskiepyti penkiamečiai beveik visi būna persirgę šia infekcija. Noro virusinės infekcijos epidemiologinių duomenų nėra daug, bet apie 11-15 proc. jaunesnio amžiaus vaikų viduriavimų sukelia būtent šis virusas.
Rota viruso infekcija plinta žiemos-pavasario mėnesiais. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, 2011 m. sergamumas rota viruso infekcija buvo padidėjęs sausį-gegužę, tačiau pernai – kovo-rugpjūčio mėnesiais. Noro viruso infekcija sergama visais metų laikais, žymesnis sezoniškumas sergamumui šia infekcija nebūdingas. Vilniaus mieste 2011 m. ir 2012 m. sergamumo noro viruso infekcija padidėjimas buvo spalio-gruodžio mėnesiais. 2012 m. metų rudenį ir žiemą, pastebi doc. dr. R. Kučinskienė, daugiau vaikų sirgo noro virusine infekcija.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija įkurta 1998 m. Šiuo metu draugija vienija 70 narių.