Žiemą reikia ypač rūpintis senoliais, nes rizika susižaloti lauke jiems yra pati didžiausia. Tačiau ant ledo ir sniego griūva ir jaunimas. Tad įvertinti oro sąlygas, apsiauti kokybiška avalyne ir vaikščioti atsargiai patartina visiems.
Žiemą pasipila ne tik traumos, bet ir nušalimai
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė sakė, kad šaltuoju metų laiku didžiausia apkrova tenka Skubiosios pagalbos skyriui.
Dėl patirtų traumų į Lazdynų ligoninės gydytojus įprastai kreipiasi nuo 250 iki 300 asmenų per parą. „Pusė jų kreipiasi į traumatologą. Kai būna slidu, tas kiekis padidėja ženkliai – būna net 400 pacientų kreipiasi. Tada jau reikia formuoti papildomą brigadą“, – tv3.lt pasakojo medikė.
Ji priminė, kad keliai apšalo ir pasidarė slidūs jau lapkričio pabaigoje. Didžioji dalis susižeidusiųjų taip ir lieka Skubiosios pagalbos skyriuje: jiems nurodoma diagnozė, paskiriamas gydymas ir jie paleidžiami namo. Tačiau maždaug dešimtadaliui pacientų reikalinga atidesnė medikų priežiūra – juos tenka operuoti.
Portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad ligoninių apgultis dėl žiemos traumų jau prasidėjo. Baiminamasi, kad pasipils pacientai ir su galūnių nušalimu.
Pavyzdžiui, Panevėžio ligoninėje šią savaitę jau gydomi ir apšalėliai. „Jau vakar trys buvo, dar nebuvo tokių didelių šalčių, bet šią savaitę jau prognozuoja paspausti, tai taip, kad bus“, – sakė Panevėžio ligoninės gydytoja.
Silpniausios vietos – kulkšnys ir stipinkauliai
Traumatologė nurodė, kokius sužalojimus dažniausiai patiria žiemą paslydęs ir ant grindinio parkritęs žmogus. Daugeliu atvejų būna pažeistos šios sritys: kulkšnys ir stipinkauliai.
„Dažniausiai krenta – atsiremia ranka. Arba paslysta, pasuka koją ir diagnozuojami kulkšnų lūžiai. Pas mus jaučiasi labai tai, kad padaugėjo kulkšnų lūžių, kuriuos reikia operuoti skyriuje. Iš esmės visada turime daug pacientų, bet žiemą jau jauni su patenka su kulšnų lūžiais, kuriuos reikia ūmiai operuoti“, – teigė E. Kondrusevičienė.
Gydytoja atskleidė, kad labiausiai nuo žiemos traumų nukenčia senjorai, todėl juos vertėtų labiausiai saugoti tuomet, kai už lango slidu ar užpustyta.
„Vyresni žmonės iš esmės krenta visus metus. Bet jei slidu, jų traumos būna pačios sunkiausios, nes jiems lūžta šlaunikauliai dažniausiai, kryžkaulis, gaktikaulio šakos. Vienareikšmiškai šlaunikaulio lūžis yra tikrai rimta trauma, nes didelė operacija, o kad grįš į buvusį aktyvumą – tikimybė 50 procentų“, – pasakojo ji.
Tačiau žiemos sezonas tuo ir skiriasi nuo kitų metų laikų – tuomet į Traumatologijos skyrių kreipiasi vis daugiau susižeidusių jaunų žmonių, tvirtino gydytoja traumatologė.
Jaunesniems asmenims be kulkšnų ir stipinkaulių lūžta dar ir blauzdikauliai. Jeigu kulkšnys – nestabilios, jas tenka operuoti. Šitaip ant operacinio stalo atsigula apie penktadalis pacientų, kuriems būtina į vietą atstatyti kulkšnis, o blauzdikauliai operuojami visi, teigė gydytoja.
Traumos, deja, iki Kalėdų neužgis
Portalas tv3.lt teiravosi, kiek laiko gali užtrukti, kad žmogus vėl atsistotų ant kojų, tai yra pasveiktų, po patirtų traumų žiemą. Gijimo procesas ir trukmė priklauso nuo traumos pobūdžio, teigė gydytoja.
Jeigu asmuo patyrė kulkšnų lūžį, tai po 3 mėnesių turėtų atsitiesti: bus taikoma 6 savaičių imobilizacija (dedamas įtvaras arba gipsas), ir maždaug tiek pat laiko truks, kol koja atsistatys po traumos.
„Jeigu nejuda sąnarys, tai jį išmankštinti ir atstatyti užtrunka gana ilgai. O jeigu operuojamas blauzdikaulis, tai gali užtrukti ir pusę metų, o jei paprastas lūžis su gipsu – užtruks 3 mėnesius“, – apibendrino gydytoja.
Taigi, tiems, kas pastaruoju metu nesėkmingai paslydo lauke, trauma gali kiek aptemdyti didžiąsias metų šventes.
Patarė, kaip nesusižaloti
Portalas tv3.lt gydytojai uždavė šiuos klausimus: kodėl žiemos traumos baigiasi šitaip liūdnai – lūžiais ir operacijomis? Ar priežastis ta, kad žmonės nemoka taisyklingai kristi, kad patirtų mažiau žalos?
E. Kondrusevičienė atsakė, kad geriausia išvis vengti kritimo.
„Kristi visada yra blogai nepatyrusiam žmogui, kurio bloga kaulo kokybė ar raumenynas. Kaip bebūtų, jei moteris vyresnio amžiaus, serganti osteoporoze, kris ant peties – tai petys sulūš. Geriausias dalykas yra nekristi, avėti tinkamą avalynę. Įvertinti situaciją, jeigu slidu, neiti į kiemą, jei esi vyresnio amžiaus. Jei sportininkai krenta, jų yra gera kaulo kokybė, geras raumenynas, ko paprastam žmogui nėra“, – paaiškino ji.
Traumatologė davė patarimų, kaip žiemos metu apsisaugoti nuo traumų. Ji ragino pirmiausia saugoti vyresnius asmenis, nes šie sužeidimai kelia didelį pavojų jų sveikatai ir gyvybei.
„Jeigu šlaunikauliai lūžta, išgyvena tik du trečdaliai žmonių 1 metus, jei jų amžius yra daugiau nei 80 metų. Jeigu yra slidu, vyresnių žmonių tikrai nereikėtų leisti eiti į kiemą, juos reikėtų saugoti ir prižiūrėti“, – sakė ji.
Moterims, išgyvenusioms menopauzė, patartina išstirti dėl osteoporozės, pradėti gydymą. „Tie lūžiai vadinami osteoporoziniais – tada, kai kaulo tankis sumažėja dėl hormoninių pokyčių“, – paaiškino ji.
Dar vienas būdas apsisaugoti nuo traumų – reguliari mankšta, sportas. „Jeigu sportuoji, vaikštai, nuo fizinio aktyvumo gerėja kaulo kokybė ir raumenynas. Jeigu geri raumenys, mažesnė tikimybė, kad suklupęs krisi. <...> Kai klausia, ką daryti, kad pagerėtų kaulo kokybė – ar kalcį gerti? Ne, mankšta yra pats geriausias dalykas“, – sakė ji.
Paslydau, kritau. Kaip padėti sau?
Jei vis dėlto ištinka nelaimė – žmogus paslysta, parkrenta, susimuša kurią nors kūno dalį, štai, ką reikėtų daryti.
Jeigu matyti žaizda, kaulas, ant galūnės nepavyksta atsistoti (jei sužalota koja), tuomet reikia kreiptis į medikus. O jeigu skauda, bet asmuo gali judinti galūnę ar ant sužeistos kojos atsistoti, tuomet skubios medicinos pagalbos nereikia.
„Skausmas visada yra: ir prie patempimo, ir prie lūžio“, – apibūdino gydytoja.
Esant menkesnei traumai, patempimui, nereikia gaišinti paramedikų, o ligoninėje nereikėtų stoti į eilę su rimtus sužalojimus patyrusiais pacientais, tvirtino gydytoja.
Tokiu atveju asmuo gali padėti sau pats. Gydytoja patarė: „Reikia grįžti namo, uždėti ledo, išgerti vaistų nuo skausmo. Jeigu nepagerės 2–3 dienas, tuomet kreiptis į polikliniką. Raiščių patempimas irgi skausmingas, patinsta, bet nuo lūžio skiriasi tuo, kad jei žmogus galėjo po traumos atsistoti ant tos kojos, jeigu net ir bus koks izoliuotas kulkšnies lūžis, jis yra absoliučiai stabilus ir nėra ūmi trauma“, – teigė ji.
Ji pridūrė, kad ant nestabilaus lūžio ar blauzdikaulio lūžio, asmuo negali atsistoti. Kviesti greitąją reikėtų ir tuo atveju, jei plika akimi matyti galūnės deformacija.
