Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad devynerių ir aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausmėmis už vyro nužudymą dėl poros cigarečių nuteisti paaugliai turės atlikti šias bausmes – teismas atmetė jų prašymus bausmes švelninti.
Gailestis nenuoširdus
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Kristinos Petrošienės paviešintame pranešime rašoma, kad abu vaikinai apeliaciniuose skunduose prašė bausmes švelninti. Tačiau Apeliaciniame teisme dalyvavusios Generalinės prokuratūros prokurorės Rimos Kriščiūnaitės nuomone, dėl tyčinio nužudymo nuteistiems nepilnamečiams teismas skyrė pelnytas bausmes, nors jie nusikaltimą padarė ir būdami nepilnamečiais.
Tokios nuostatos, palikdamas nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 metų balandžio 29 dienos nuosprendį, laikėsi ir Apeliacinis teismas. Teisėjai pabrėžė, kad vaikinai padarė itin sunkų nusikaltimą – atėmė žmogaus gyvybę. Be to, šis žiaurus nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – neva nukentėjusysis iš pakelio paėmė per daug cigarečių, negu jam buvo leista.
Be to, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti vaikinų nuoširdžiu apgailestavimu nusikaltus, nes jie ne kartą melavo, bandė išvengti atsakomybės, įkalbinti kitą asmenį prisiimti kaltę. Vienas iš vaikinų, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, nenurodė visų aplinkybių, vėliau klaidino atvykusius pareigūnus, teigdamas, jog nežino, kas nužudė žmogų ir pan. Teismas padarė išvadą, kad vaikinai šį nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, o dėl savo antivisuomeniškų nuostatų, kurios buvo susiformavusios iki nužudymo.
Vaikinai, kuriuos labiau vertėtų vadinti žudikais, laisvės atėmimo bausmes atliks nepilnamečių pataisos namuose.
Užmušė dėl cigarečių
Klaipėdos apygardos teismas yra nustatęs, kad nepilnamečiai dėl chuliganiškų paskatų bejėgiškos būklės Artūrą J. nužudė 2012-ųjų gruodžio 23-iąją, Kūčių išvakarėse.
Artūras J. buvo benamis ir laikinai gyveno vieno Smiltynės g. daugiabučio laiptinėje – tarp 16 ir 17 aukštų.
Tądien nepilnamečiai laiptinėje pamatė benamį, kuris vienam jų prieš kelias valandas buvo nupirkęs pakelį cigarečių – už tai jam buvo pažadėtas dviejų cigarečių atlygis, bet Artūras J. iš pakelio paėmė keturias. Būtent dėl to nuo alkoholio apsvaigę nepilnamečiai nutarė benamį sumušti.
Nustatyta, kad vienas paauglių vyrui spyrė į nugarą, todėl benamis nugriuvo ant laiptų aikštelės, kur toliau buvo spardomas bei daužomas į galvą, pilvą. Maža to, vienas jaunuolių benamiui net šokinėjo ant galvos.
Palikę sužalotą nukentėjusįjį gulėti, iš įvykio vietos nepilnamečiai pasišalino, bet po dviejų valandų sugrįžo. Tada vėl vienas nepilnametis benamiui sudavė daug smūgių kojomis ir kumščiais.
Po įniršio išliejimo nepilnamečiai benamį paliko gulėti, bet po pusvalandžio dar kartą sugrįžo – vienas vaikų sėdintį Artūrą J. patraukė už kojos, todėl šis parvirto aukštielninkas. Tada nepilnamečiai vėl vyrą spardė, o vienas jų daužė per galvą. Kai benamis prarado sąmonę, vaikai išėjo.
Bet netrukus ir vėl sugrįžo – nors benamis gulėjo be sąmonės, vienas nepilnamečių toliau jį spardė. Kiek tiksliai Artūrui J. buvo suduota smūgių, ekspertai nenustatė, tačiau nurodė, jog labai daug – gali būti net ne dešimtimis.
Priežastys – šeimoje
Ciniški, agresyvūs, su pasimėgavimu besityčiojantys iš silpnesnių už save – tokį jaunųjų nusikaltėlių portretą nupiešia daugelis teisėsaugininkų. Jie yra įsitikinę, kad nepilnamečių elgesio sutrikimų priežasčių reikia ieškoti šeimoje. Ir benamio iš Klaipėdos nužudymo byloje dar iki šio nusikaltimo abiejų paauglių motinos buvo baustos už netinkamą vaikų priežiūrą. Vieno nepilnamečio tėvai yra emigravę į užsienį. Sūnų auklėti buvo patikėta močiutei. Taigi ir teismas nusprendė, kad dėl to, jog nepilnamečiai vaikai padarė labai sunkų nusikaltimą, dalis kaltės tenka ir jų tėvams.
Su paaugliais dirbantys teisėsaugininkai vienu balsu tvirtina, kad viena priežasčių, dėl ko paaugliai nusikalsta – tėvų abejingumas savo vaikui. Vieni – nuolat patys apsipylę akis alkoholiu ir jiems nė motais, ką veikia jų atžalos (neretai pasitaiko, kad su vaikais kartu dar ir išgėrinėja). Kiti – nuolat paskendę darbuose, nes tik taip gali sudurti galą su galu. Dėmesį vaikui jie pradeda matuoti pinigais. Tačiau bedurdami ekonominius galus tėvai dažniausiai pražiopso, kada jų vaikas jau priėjęs liepto galą.
Teisti ne kartą
Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu šalies kalinimo įstaigose gyvena apie 9000 nuteistųjų, kurių ketvirtadalį sudaro nuteisti žudikai. Į šį rodiklį patenka ir keliolika Lietuvos nepilnamečių, vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis tapusių žudikais, ir tai sudaro apie 11 procentų visų už įvairius nusikaltimus kalinčių paauglių. Šie bausmę atlieka vienintelėje Lietuvoje nepilnamečių kalinimo įstaigoje – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (NTI-PN). Tik vos per 10 procentų čia gyvenančių nepilnamečių teisti po kartą. Ketvirtadalis visų čia kalinčiųjų yra teisti jau po 2 kartus, daugiau nei 6 procentai paauglių – po 3 kartus, o likusieji – net ir po 10, 11, 12 kartų!
Be to, kaip rodo įvairios kriminalinės istorijos, pasiekiančios teismus, nepilnamečiai žudikais tampa dažniausiai prisigėrę alkoholio, todėl praradę sveiką nuovoką ir vidinius stabdžius – elgiasi itin žiauriai, kankina auką.
Be gailesčio jausmo
„Akistata“ jau rašė apie neseniai Vilniaus apygardos teismo paskelbtą nuosprendį 3 vaikinams, 2012-ųjų liepos 1-ąją itin žiauriai nužudžiusiems savo likimo draugą, Vėliučionių vaikų socializacijos centro (Vilniaus r.) globotinį Mantą V. (15 m.).
Už grotų pilnametystės neseniai sulaukęs Vytautas Meilūnas pasiųstas kalėti 9,5 metų, taip pat neseniai pilnamečiu tapęs Jevgenijus Voronovičius turėtų kalėti 8,5 metų, o jauniausiam egzekutoriui Dmitrijui M. (17 m.), po sulaikymo padėjusiam atskleisti nusikaltimo aplinkybes, teismas paskyrė 7 metų nelaisvės bausmę. Šis vaikinas vienintelis iki šiol neigia savo kaltę dėl nužudymo, o kiti du prisipažino.
Žudikais tapę paaugliai, kai vėl išeis į laisvę, bus jau įpusėję trečiąjį savo gyvenimo dešimtmetį jauni vyrai.
Ši šiurpi tragedija panaši į įvykusią Klaipėdoje, tik čia paaugliai kankino ne benamį, o savo bendraamžį. Teismas nustatė, kad Mantas buvo nužudytas itin žiauriai, prieš mirtį kentė didelį skausmą. Mat girti paaugliai į sąmonę praradusį bičiulį pasikeisdami svaidė akmenis, paskui dar gyvą užkasė smėlio duobėje, o galiausiai kūną užvertė dideliais akmenimis.
Kodėl buvo nukankintas Mantas, teisme taip ir nepaaiškėjo. Teisiamieji kaltino tą vakarą išgertą alkoholį, esą atėmusį protą. Vienas iš žudikų užsiminė, kad Mantas neva buvo pavogęs bičiulio megztinį ir jį išpurvinęs – tik už tai daužytas. O žudiko V. Meilūno mama teisme žurnalistams teigė, kad tarp jos sūnaus ir Manto rimtas konfliktas buvęs jau seniai...
Baisiausia tai, kad paaugliai neturi gailesčio jausmo. Štai dabar nuteistas žudikas V. Meilūnas dar prieš nuosprendį savo motinai Laimutei Meilūnienei yra sakęs, kad labai gailisi tik vieno – jog tą vakarą buvo padauginęs alkoholio. O nužudyto draugo jam esą negaila.
Jauniausias žudikas
Jokia naujiena, kad vaikų kasdienis elgesys ir poelgiai labiausiai priklauso būtent nuo jų tėvų gyvenimo būdo, nuo namie gaubiančios atmosferos, bendravimo kultūros, nuo vertybių, kurios vaikams skiepijamos jų gimdytojų. Kad sūnaus likimas – nė motais, išduoda kita tragiška istorija, kurioje Kauno apygardos teismas neseniai paskelbė nuosprendį 15 metų kauniečiui Vyteniui K. Kai šis septintokas praėjusių metų sausio 1–osios pavakarę tapo žudiku, jam buvo tik 14 metų. Taigi jis – vienas iš kelių pačių jauniausių nuteistų žmogžudžių Lietuvoje, nes mūsų Baudžiamasis kodeksas bausmę už nužudymą numato tik asmenims, jau sulaukusiems 14 metų. O jaunesni įtariamieji nužudymu, mažamečiai, taip ir lieka be atpildo už padarytą patį sunkiausią nusikaltimą. Tiesa, tokie atvejai itin reti.
Vytenį K., nužudžiusį motinos buvusį širdies draugą Remigijų K. (48 m.), teismas pasiuntė kalėti 6 metus. Apie tokį sūnaus likimą neišgirdo jo tėvas Vladimiras K., nes nė karto neatvyko į teismą, nors pranešimai apie teismo posėdžius jam buvo siunčiami. Tėvas neišgirdo ir to, kad teismas įpareigojo jį ir nuteisto paauglio motiną atlyginti bent dalį nužudymu padarytos žalos nužudytojo sūnui – iš viso per 100 000 litų. Bet Vladimiras K. sūnaus kasdienybe nesidomėjo ir iki teismo.
Kaip pasakytų Kauno NTI-PN darbuotojai, tokia tėvų pozicija jiems labai pažįstama. Pavyzdžiui, šioje įstaigoje sistemingai rengiamos Atvirų durų dienos – kviečiami nuteistųjų tėvai, net sumokama jiems už kelionę. Bet savo įkalintus vaikus per metus aplanko tik gal kokie 8–10 tėvų.
Petras IVANAUSKAS
AKISTATA
