Tai, apie ką visi nuolat kalbėjo, įvyko: Ūkio bankas atsidūrė bėdoje. Banke užstrigo ne vienas milijardas klientų lėšų, todėl domimės, kokie ženklai įspėja, kad bankui artėja paskutinioji.
Apribojus Ūkio banko veiklą, paskutiniais duomenimis, jame įstrigo beveik 3,5 mlrd. litų indėlių, smulkieji akcininkai valdė banko akcijų už maždaug 28 mln. litų. „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad ženklų, jog padėtis Ūkio banke, kaip ir „Snoro“ atveju, eina blogyn, buvo ne vienas.
Finansinės ataskaitos
Žvelgdami į bankų finansines ataskaitas kaip vieną pagrindinių problemų šauklių ekspertai įvardija grynųjų palūkanų pajamų eilutę. Jei skaičius neigiamas, tai reiškia, kad bankas sumoka daugiau palūkanų indėlininkams ir kreditoriams nei pats uždirba. Ekspertų teigimu, tokių ketvirčių buvo tiek Ūkio banke, tiek „Snore“. Pavyzdžiui, neigiamos grynosios palūkanų pajamos Ūkio banke buvo 2010 metais (–3,4 mln. litų), o „Snore“ šis rodiklis tapo neigiamas po 2009 metų trijų ketvirčių (–5,6 mln. litų).
Kitas pavojaus šauklys – išduotų paskolų struktūra. Praėjusių metų pradžioje visus sunerimti privertė žinia, kad Ūkio bankas sausį netikėtai suformavo 50 mln. litų atidėjinius, kurie buvo susiję su nekilnojamojo turto plėtotojams išduotomis paskolomis. Palyginimui: per visus 2011 metus bankas suformavo 13 mln. litų atidėjinių. „Tai ženklas, žinant, kad NT sektorius išgyvena blogus laikus ir turto vertė kritusi. Natūralu, kad tos paskolos tapo rizikingesnės“, – sakė banko „Finasta“ finansų analitikas Tadas Povilauskas. Ūkio banko investuotojus išgąsdino banko sprendimas iš kelių skolininkų už 375 mln. litų perimti bendrovę „Žalgirio sporto arena“ (ŽSA), kuriai priklausė ir „Žalgirio“ stadionas. Remiantis Registrų centrui pateikta veiklos ataskaita, 2011 metų pabaigoje ŽSA savo turtą buvo įkeitusi Ūkio bankui. Tuomet Investuotojų asociacija išreiškė nerimą, kad banko balanse gali būti daugiau pervertinto turto. Taip pat dar 2009 metų rudenį Ūkio bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola buvo paversta akcijomis.
Be to, svarbus ir pats atidėjinių dydis. Anot T. Povilausko, Ūkio banke jų, palyginti su išduotų paskolų dydžiu, būdavo mažiau nei Lietuvoje veikiančiuose skandinaviškuose bankuose. „Ar tai reiškia, kad jų kokybė Ūkio banke buvo geresnė nei skandinaviškuose bankuose?“ – klausia T. Povilauskas.
Savininkų veikla ir bankų investicijos
Ne ką mažiau apie padėtį banke parodo jo savininkų veiksmai. „Investicijos, nesusijusios su klasikine bankine veikla, kaip žiniasklaidos, automobilių bendrovių pirkimas. Ypač jei pirkiniai finansuojami vienokia ar kitokia forma iš paties banko. Jei akcininkai turi ir kitų verslų, pagunda tai daryti visada didelė“, – aiškino Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pagrindiniai abiejų bankų akcininkai vertėsi ne tik bankininkyste. „Snoro“ pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas banko gyvavimo metu valdė investicinę grupę „Convers“, per kurią be finansų sektoriaus investavo ir į automobilių, žiniasklaidos, ir į kitus verslus. Taip pat jis valdė įsiskolinusią Jungtinės Karalystės futbolo komandą „Portsmouth“. Bankas „Snoras“ buvo didžiausias „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės akcininkas.
Ūkio banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas taip pat įsitraukęs į sporto verslą. Per Ūkio banko investicinę grupę jam priklausė krepšinio klubas „Žalgiris“, kurio dėl prastos finansinės padėties V. Romanovas atsisakė likus kelioms dienoms iki Ūkio banko veiklos apribojimo. Taip pat verslininkui priklauso Edinburgo futbolo komanda „Hearts“, kuri šiuo metu irgi išgyvena prastus finansinius laikus. Ta pati grupė dar investuodavo į finansų, NT ir pramonės sektorius.
T. Povilauskas taip pat siūlo palyginti, kiek į antrines įmones investavo Ūkio bankas bei „Snoras“ ir kiek – Lietuvoje veikiantys skandinaviški bankai: „Pastarieji greičiausiai investuos į savo išperkamosios nuomos bendroves, ir tiek. O „Snoro“ ir Ūkio banko atveju pamatysite, kad yra daug antrinių bendrovių, kurios valdo NT ir kitus projektus. Tai ženklas, kad bankas užsiima ne tik finansinių paslaugų teikimu.“
Paskutiniais duomenimis, Ūkio bankas valdė apie 15 antrinių bendrovių, o „Snoro“ valdomos įmonių skaičius artėjo prie dešimties.
Akcijos ir indėliai
Bankų akcijų kaina – dar vienas sunkumų rodiklis. „Snoro“ akcijos, palyginus jų kainą banko nacionalizavimo dieną ir prieš metus, buvo atpigę 46 procentais. Panaši padėtis ir su Ūkio banku – per metus, palyginus pokytį nuo dienos, kai buvo apribota banko veikla, jo akcijos atpigo beveik 60 procentų.
Tiesa, investicinio banko „Evli“ investicijų vadovas Kimas Pessala pastebi, kad po 2008-ųjų krizės investuotojai tapo labai jautrūs, todėl trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai ne visada atskleidžia realią situaciją. Tačiau, jei akcijos pinga metus, – tai aiškus ženklas, kad investuotojai institucija nepasitiki.
Be to, Ūkio bankas išsiskyrė iš kitų tuo, kad jo siūlomos palūkanos už terminuotus indėlius iki apribojant veiklą buvo didžiausios tarp komercinių bankų. O „Snoras“ pritraukė daug valstybinių įmonių pinigų, nes siūlė geriausias sąlygas indėliams laikyti ir taip laimėdavo viešuosius konkursus.
Viešųjų ryšių perteklius
Dar vienas bruožų, keliančių įtarimą – finansinės institucijos bei didelis vadovų ar akcininkų reiškimasis viešoje erdvėje, aktyvi mecenatinė veikla. Esą prieš žlugdamos įmonės dažnai būna aktyvios viešųjų ryšių erdvėje.
Ūkio banko savininkas V. Romanovas jau seniai žinomas kaip nevengiantis stiprių pasisakymų spaudoje. Pastaruoju metu V. Romanovas sustiprino dalyvavimą Lietuvos viešoje erdvėje: buvo matomas televizijos šokių projekte, pernai nusprendė dalyvauti ir Seimo rinkimuose su savo įkurta Lietuvos žmonių partija, kurios nariu tapo ne tik jis pats, bet ir „Žalgirio“ klubo žaidėjai bei kiti žinomi Lietuvos veikėjai.
Sąsajos su nusikalstama veikla
Galiausiai pro akis nepraslysta tiek „Snoro“, tiek Ūkio bankų sąsajos su nelegalia veikla. Generalinė prokuratūra, paskelbus apie Ūkio banko veiklos apribojimą, pradėjo tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo. Be to, sausio pabaigoje buvo paskelbti įtarimai, kad per Ūkio banką plaunami pinigai. Banke buvo įšaldytos sąskaitos siejamos su didžiausia Rusijos istorijoje mokesčių afera, per kurią iš Rusijos iždo buvo pavogta 230 mln. JAV dolerių (592 mln. litų). Lietuvos prokurorai mano, kad per Ūkio banką išplauta apie 13 mln. JAV dolerių (33,6 mln. litų).
Žlugus „Snorui“ buvęs Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnybos vadovas Vitalijus Gailius pripažino, kad bankas buvo įtariamas dėl pinigų plovimo dar nuo 2007 metų, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis atnaujintas 2011 metų birželį.
FAKTAI: Lietuvos bankų bankrotai
1994–1996 m. Lietuvoje vyko bankų bankrotų banga;
Tuo laikotarpiu bankrotas pradėtas net dvylikai bankų;
Vienas žinomesnių – „Sekundės“ bankas, kurio šūkis buvo „Reikia pinigų – pinigų yra“;
1997–1999 m. bankrutavo dar du bankai: „Tauro“ bei LITIMPEKS;
Po dvylikos metų pertraukos bankroto byla pradėta penkioliktam bankui – „Snorui“.
Greta Jankaitytė, Martynas Pasiliauskas
