Ekonominė krizė Vokietijoje labiausiai kirto per žemės ūkio produktų kainas. Ant bankroto slenksčio atsidūrė ne tik ūkiai, bet ir verslo įmonės.
„Džiaugsmą ir pasitenkinimą turi teikti tai, kas susiję su kultūra, ne su žemomis kainomis. Vargšė kultūra, vargšė tauta, jeigu jos pasirinkimą lemia kaina, o ne kokybė“, – tokiais žodžiais į prekybos tinklų savininkus ir atpigusiais produktais besidžiaugiančius vartotojus per „Žaliąją savaitę“ Berlyne kreipėsi Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gerdas Zonlaitneris.
Didžiausias nuosmukis istorijoje
Pernai Vokietijos maisto pramonės apyvarta, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 4,2 proc.
Didžiausią nuosmukį per visą Federacinės Respublikos istoriją lėmė krintančios mažmeninės maisto prekių kainos (2009-aisiais jos masiškai smuko net 12 kartų) ir mažėjančios pajamos iš eksporto, nors maisto produktų gamybos apimtis liko nepakitusi. Kelerius metus stabiliai augusios pajamos iš eksporto 2009-aisiais sumažėjo 5,2 proc. Kritus pasaulinėms maisto kainoms ir esant stipriam eurui, Vokietijos eksportuotojai buvo priversti sumažinti produkcijos kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį.
Eksportuotojams smogė ir tai, kad prekėms buvo sunku patekti į svarbias Rusijos ir JAV rinkas, nes šios valstybės, reaguodamos į pasaulinę krizę, ėmėsi protekcionizmo. Vokietija yra antra didžiausia (po Prancūzijos) žemės ūkio produktų gamintoja Europos Sąjungoje ir pirmauja pagal pieno, kiaulienos, bulvių bei rapsų aliejaus gamybą.
Varžėsi, kas parduos pigiau
„Seniai laikas už žemės ūkio produktus mokėti deramą kainą. Dėl pragaištingos maisto koncernų kovos kenčia ne tik valstiečiai, bet ir maisto produktų bei gėrimų pramonė, kurią daugiausia sudaro smulkios ir vidutinės įmonės“, – piktinosi G.Zonlaitneris.
Vokietijos maisto pramonės asociacijos pirmininkas Jurgenas Abrahamas atkreipė dėmesį, kad šalies maisto pramonėje dirba 535 tūkst. darbuotojų. Tai ne tik viena didžiausių, bet ir viena stabiliausių pramonės šakų. „Ekonomikos ir fi nansų krizės sąlygomis ji svariai prisideda prie visos Vokietijos gerovės, ekonomikos plėtros ir darbo rinkos, tad negailestingas kainų karas tarp prekybos tinklų gali pakenkti visos visuomenės stabilumui“, – perspėjo gamintojų atstovas.
Vokietijos maisto pramonei ir žemdirbiams gerokai pakenkė 2009 metais įsiliepsnojusi kainų kova, kai prekybos tinklai ėmė taikyti didžiules nuolaidas (šis vadinamasis nuolaidų sektorius sudaro apie 44 proc. Vokietijos maisto produktų pardavimo). Be to, pernai toliau jungėsi mažmeninės maisto produktų prekybos atstovai, todėl dabar smulkūs ir vidutiniai tiekėjai savo produkciją parduoda penkiems pagrindiniams pardavėjams, užimantiems 70 proc. šalies rinkos. Tad ūkininkams su monopolininkais derėtis dėl palankių supirkimo kainų tapo dar sunkiau.
Gali pakenkti maisto kokybei
G.Zonlaitneris šiemet ne kartą perspėjo vartotojus ir prekybos tinklus: „Kas nuolat lygiuojasi į žemiausias kainas, kenkia tiems, kurie dirba sąžiningai. Pardavėjai ir vartotojai turėtų susimąstyti ir susiprotėti. Juk galima varžytis originalumu, produktų įvairove ir kokybe, o ne paniškomis kainomis per sezono išpardavimus.“ Vokiečių namų ūkiai dabar maistui išleidžia tik 11 proc. savo pajamų. „Žinoma, vartotojai tuo džiaugiasi, žemos kainos taip pat padeda sumažinti infl iaciją. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą produktų pirkimas už savikainą žlugdo iniciatyvą siekti kokybės“, – skundėsi G.Zonlaitneris.
Vokietijos federalinė maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministrė Ilzė Aigner irgi piktinasi žemomis produktų kainomis ir ragina perdirbėjus bei prekybos tinklus palaikyti sąžiningus santykius su žemdirbiais.
Išsikovojo valdžios paramą
Dėl ekonominės krizės dauguma Vokietijos ūkių pernai atsidūrė itin varganoje padėtyje. Tačiau gerai organizuoti šalies žemdirbiai ėmė aktyviai ginti savo interesus ir politikai kai kuriems jų reikalavimams nusileido.
„2009-ųjų vasarą surengėme dideles demonstracijas Berlyne bei Frankfurte ir po intensyvių diskusijų su politikais žemės ūkio produktų gamintojai išsikovojo valstybės remiamų programų, neleisiančių įmonėms bankrutuoti, taip pat įvairių ekonomikos skatinimo priemonių. Naujoji federalinė vyriausybė sutiko po truputį mažinti dyzelino mokesčius, o tai – svarbus žingsnis siekiant vienodų sąlygų konkuruoti bendroje Europos rinkoje. Neužmirškime, kad mes mokame visoje Europos Sąjungoje didžiausius mokesčius už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną“, – lygino G.Zonlaitneris.
Naujoji vyriausybė ūkininkams taip pat sumažino sveikatos draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje įmokas. Tai turėtų gerokai pagerinti visų žemės ūkio darbuotojų finansinę padėtį. Be to, neseniai federalinė vyriausybė patvirtino ir specialią paramos programą pieno ūkiams, ko gero, labiausiai nukentėjusiems nuo krizės.
Politikai – išvien su žemdirbiais
Vokietijos politikai labai gerbia savo šalies žemdirbius ir jų retorika gerokai skiriasi nuo itin atsargios Lietuvos vadovų laikysenos. „Mūsų žemdirbių šeimos – visuomenės stabilumo garantas. Todėl svarbu, kad jų verslas turėtų ateitį“, – neseniai pareiškė Vokietijos federalinis prezidentas Horstas Kioleris.
Ministrė I.Aigner per „Žaliosios savaitės“ atidarymo ceremoniją, kurioje dalyvavo keli tūkstančiai užsienio svečių, drąsiai žadėjo, kad ateinančiais metais gins teisėtus galingo Vokietijos maisto ir žemės ūkio sektoriaus interesus. „Man svarbu, kuo gyvena vynininkai Reino krašte - Pfalce, grūdų augintojai Saksonijoje - Anhalte, kiaulininkyste užsiimantys Žemutinės Saksonijos ūkininkai, Šlėzvigo - Holšteino lygumose ar kalnuotose Bavarijos vietovėse dirbantys žemdirbiai, stambūs ir smulkūs ūkiai, visa šalies įvairovė“, – sakė ji.
I.Aigner pabrėžė, kad žemės ūkis vis labiau priklausys nuo pasaulio rinkų, kainos ir ateityje gali šuoliuoti neprognozuojamai, todėl valstybė privalės remti kokybiškų produktų gamybą ir pasitelkti visą kompensacinių priemonių arsenalą, kad galėtų padėti žemdirbiams atlaikyti būsimas krizes.
„Finansinėmis priemonėmis skatinsime plėtoti kaimo vietoves, gerinti infrastruktūrą, tiesti interneto kabelius ir gerinti kaimo žmonių sveikatos apsaugą. Visa tai bus federalinės vyriausybės dėmesio centras“, – žadėjo ministrė.
Arvydas Jockus
