Apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje? Kur gimsta vyro ir moters komunikacijos absurdas? Ar galima rankų pirštais sutrypti kankaną? Kas slypi už realybės šou uždangos? Kas bendra tarp Robbie Williamso ir dainininko Manto? Rimtus klausimus ne visai rimtu tonu savo žiūrovams užduoda Druskininkų teatro festivalis, pristatydamas ryškiausius eksperimentinius projektus.
Haute Couture
Režisieriaus Cezario Graužinio vadovaujama jaunų aktorių grupė spektaklyje - dokumente „Lietuvos diena“ siekia išreikšti asmeninį santykį su dabartine realybe. Priešingai nei vakarinės televizijos humoro laidos, spektaklis neparodijuoja aktualijų ir politikų. Savo siekį jie įvardija kaip „kolektyvinę terapiją“, kurios paveikumą garantuoja virš žiūrovų galvų grėsmingai pakimbanti beisbolo lazda. Įsivyravusioje ramybėje galima diskutuoti apie Lietuvos įvaizdį ir dirbtinai aktualizuojamas „tautinio identiteto paieškas“. „cezario grupės“ spektaklis - tai sveika anarchijos dozė nuo politinės demagogijos pavargusiai publikai. Bet ne atsipalaidavimas. Klausdami „kodėl tokia Lietuva?“, aktoriai kviečia pažvelgti pirmiausia į save – „kokią aš ją kuriu?“.
Panašaus principo laikosi Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro dailininkės Jūratės Paulėkaitės ir aktoriaus Dainiaus Gavenonio tandemas. Jų spektaklis „kartu“, sukurtas pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“, pripažintas geriausiu 2006 – 2007 m. teatrinio sezono pastatymu pagal Nacionalinę dramaturgiją.
Spektaklio problematikos centre - nacionalinio vyro ir moters charakterių stereotipai ir jų komunikacijos absurdas. Šimtamečiai diedas ir boba įstrigę savadarbiame lifte pakimba mirties akivaizdoje tarp dangaus ir žemės, gyvenimo ir sapno, buities ir pasakos. Buitinė situacija pjesėje tampa pretekstu ne tik komiškiems dialogams, bet ir intymiems atsivėrimams. Priekaištus dėl nevykusio gyvenimo, pavydo scenas, jaukias bendrumo jausmo akimirkas pertraukia išradingai į spektaklį įpintas lietuvių liaudies pasakos „Seniai ir pupa“ siužetas.
Jo dėka įprasta kasdienybė „pakylėjama iki dangaus“, išsiplečia iki mitinės, archetipinės, konkretaus laiko ir vietos neįrėmintos erdvės. Spektakliu tarsi sugrįžtama į pirmapradžius potyrius, kai visa buvo skaistu, nekalta, o seno kūno poezija ir grožis nebuvo kvestionuojamas. Prieš spektaklio premjerą Vilniuje kilęs skandalas dėl plakato, kuriame vaizduojami seni, raukšlių išvagoti kūnai, tik įrodė spektaklyje plėtojamų temų aktualumą – sintetinio grožio ir jaunystės kulto užvaldytoje realybėje senti ir mirti reikia mokytis iš naujo.
Jauni aktoriai Sergejaus Ivanovas (jį pamatysime ir Jono Vaitkaus „Pagalvinyje“) bei Modestas Pachalka žvelgia į linksmąją mūsų gyvenimo pusę. Spalvingame ir skoningame jų humoro vakare „Trumpas sujungimas“ susilieja kasdienės komiškos ir tragikomiškos situacijos, teatralizuotos humoristinės miniatiūros ir etiudai, grįsti estradinio teatro principais.
Miklieji pirščiukai
Gruzijos sostinė Tbilisis garsėja ne tik nuoširdžia garsiojo savamokslio dailininko Niko Pirosmani kūryba, bet ir legendomis apaugusiu pogrindiniu „Pirštų“ teatru. Visa puokštė mikliųjų pirščiukų pirmą kartą atkeliauja į Lietuvą! Jie pristatys du intriguojančius spektaklius – vizitine kortele tapusį „Extravaganza“ ir „Siena“ - adaptuotą žymios roko grupės „Pink Floyd“ koncerto versiją. Pirmasis „užveda“ šokiais“ - liaudiškais gruzinų, rusų, airių, pop ir hip-hop, rafinuotu kankanu ir net manieringu madų šou. Aktoriai pirštais tveria stebuklus - trumpi skeča, kupini humoro, jausmingumo, sielvarto, džiaugsmo ir gyvybingumo.
Kitame režisieriaus Beso Kupreišvili pastatyme “Siena”, skirtingai nuo 1982 m. Alano Parkerio filme akcentuotos atskirtųjų nuo visuomenės temos, dominuoja meilė. Dvigubas 1979 m. Pink Floyd albumas "Siena" yra vienas labiausiai intriguojančių visų laikų roko albumų. Tad ir spektaklyje skamba albumo dainoms. Jokių komentarų ar dialogų. Mažos, ant pirštų galvutės ir didžiulis, veidmainiškas blogio veidas. Režisierius meistriškai naudoja pantomimos ir lėlių teatro elementus, kurių sąveikoje gimsta neįtikėtinai išraiškinga teatro forma. Kadangi gruzinų pasirodymai gana kameriniai – bilietais rekomenduojame pasirūpinti iš anksto.
Žvaigždžių lietus
Ateinantį penktadienį vasaros amfiteatre pamatysime žmogų ir išgirsime balsą žmogaus, kuris veda iš proto Lietuvą – dainininkas Mantas, laimėjęs televizijos dainų ir šokių dešimtukus, o šį mėnesį pelnęs „Auksinį diską“ už debiutinį albumą „Gyvenam kartą“.
Gyvos muzikos vakarėlyje Mantas atliks pop dievaičio Robbie Williams‘o dainas. Šio atlikėjo pravardė Mantui prilipo Baltijos šalių talentų konkurso finaliniame koncerte, kuriame vokalistas atliko R. Williams‘o kūrinį „Millenium“. Su grupe „Tabami Live Band“ Mantas atliks ne vieną garsaus atlikėjo hitą. Skambės kraują kaitinančios „Let Me Entertain You“, „Rock Dj“, „Feel“ ir daugelis senų ir naujų, smagių bei nostalgiškų dainų. Koncerte dalyvaus daug žymių Lietuvos muzikantų, tame tarpe ir šių vakarėlių sumanytojas Viktoras Diawara. Vakarėlio atmosferą kaitins grupės FU Angels, o šėlsmą iki paryčių pratęs šokiai su žymiausiais Lietuvos DJ‘ais.
Kol Druskininkų festivalio publika šėls, intelektualai toliau diskutuos, kas gi per „biesas“ yra tas Lietuvą užvaldęs žvaigždžių kultas – pramoga ar religija. O aktoriais besiruošiantys tapti režisieriaus Gintaro Varno studentai bandys atsakyti, kodėl mes kiekvienas norime švytėti ryškiau nei kiti. Žaibiškai išpopuliarėjusiame spektaklyje „Žvaigždžių kruša“, prieš žiūrovų akis demaskuojami „juodieji“ realybės šou cecho mechanizmai, ryškėja televizinės mėsmalės cinizmas ir absurdiškumas. Į narvą uždaromi skirtingų rūšių „gyvūnai“, o laisvėje sėdintys laukia jų (ne)sėkmės ir pjautynių. Smagu, jog „varniukai“ pasirodė esą kur kas muzikalesni ir įdomesni už daugumą savo prototipų TV ekranuose. Ko verti vien kanklėmis ginkluotas „liaudininkas“ Kąstytis Baltalytis (akt. Vidas Bareikis) ir „auksinėm frazėm besispjaudantis“ gotas Gabrielius (akt. Ainis Storpirštis).
„Žvaigždžių“ paradą sekmadienio popietę vainikuos linksmieji „Tele Bim-Bam“ atlikėjai. Pamėgtos „Musė", "Mamos suknelė", "Pupa" ir visai naujų dainos užlies Druskininkų miesto pušyną ir sujungs širdeles mažų ir didelių.
„Lietuvos kino sanatorija“ supažindins su dokumentinio kino kūrėju Arūnu Mateliu ir jo tarptautinį pripažinimą pelniusiu filmu „Prieš parskrendant į žemę“ ir kinematografininkų sąjungos pirmininko Gyčio Lukšo filmu „Mano vaikystės ruduo“. Rugpjūčio 7 d. į Druskininkus atkeliaus skandalingasis Algimanto Puipos filmas pagal Jurgos Ivanauskaitės romanus „Nuodėmės užkalbėjimas“ ir ugniaplaukė jo debiutantė Rasa Samuolytė.
Druskininkų teatro informacija
