Vakar posėdžiaudami šalies ministrai pamalonino tradicines religines bendruomenes bei namų valdų, sodų ir asmeninio ūkio žemės nespėjusius išsipirkti piliečius. Pastarieji tai padaryti galės už prieinamą kainą pagal ankstesnę iki rugsėjo 19 d. galiojusią tvarką, o nekatalikiškoms tradicinėms religinėms bendruomenėms nebereikės mokėti žemės mokesčio, rašo „Respublika“.
Grįžo prie seno
Nespėjusieji išsipirkti namų valdų, sodų, garažų ir asmeninio ūkio žemės gali lengviau atsikvėpti. Vyriausybė grąžino iki rugsėjo 19 d. galiojusią tvarką, kai valstybės žemę buvo galima išsipirkti už 1992 metais Vyriausybės nustatytą kainą, o ne pagal vidutinę rinkos kainą.
Prieš dvi savaites įsigaliojusiu Vyriausybės nutarimu buvo siekiama išvengti konkurencijos iškraipymo ir neleistinos valstybės pagalbos pardavinėjant žemę.
„Tačiau į šio nutarimo objektą pateko ir nekomercinės paskirties sklypai – namų valdos, sodų, garažų sklypai. Tie žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo minėtų sklypų išsipirkę, pateko į blogesnes sąlygas. Todėl apsvarstėme tą klausimą pakartotinai ir padarėme pataisą“, – sakė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Pasak ministrės, socialine prasme būtų neteisinga, jeigu lengvata nebūtų taikoma. „Tai pablogintų sąlygas lyginant su tais, kurie sklypus išsipirko anksčiau. Per tą savaitę laiko atėjo antplūdis signalų į apskritis“, – kalbėjo K.Prunskienė.
Anot ministrės, minėtai pataisai pritarė visos ją rengusios ir derinusios institucijos.
Komerciniams – rinkos kaina
K.Prunskienės teigimu, ši lengvata negalios komercinės paskirties plotams. Jie bus vertinami pagal individualų turto vertinimo būdą, kad neatsirastų pagal Europos Sąjungos teisės aktus neleistinos valstybės pagalbos komerciniams subjektams.
„Šiuo atveju nekalbama apie naują įsigijimą ar komercinės paskirties žemę, kurios pardavimas turi atitikti konkurencijos įstatymą, t.y. nesudaryti valstybės pagalbos precedento“, – teigė ministrė.
Nespėjusiųjų – tūkstančiai
Žemėtvarkininkų teigimu, prieš dvi savaites įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kad visa valstybinė žemė būtų parduodama ir nuomojama pagal rinkos vertę, būtų gerokai paploninęs namų valdų, sodų ir asmeninio ūkio žemės nespėjusių išsipirkti piliečių pinigines. Mat tokiu atveju asmeninio ūkio žemė pabrangtų 200-300 kartų, namų valdos Vilniaus mieste būtų parduodamos maždaug 40-50 kartų didesne kaina, o kolektyvinio sodo aras vidutiniškai brangtų nuo 200 litų iki maždaug 29 tūkst. litų.
Skaičiuojama, kad vien Vilniuje norinčiųjų išsipirkti namų valdas, sodų ar garažų sklypus – daugiau kaip 3 tūkst., o visoje apskrityje, kartu su pretenduojančiais įsigyti asmeninio ūkio žemės, galėtų būti apie 10 tūkst. Kauno apskrityje padavusiųjų prašymus skaičius siekia 19 tūkst.
Mokėti nereikės
Vyriausybė vakar pritarė ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimui. Nuo šiol visos Lietuvos tradicinės religinės bendruomenės žemės mokesčio nemokės.
Iki šiol tokia išlyga galėjo džiaugtis tik katalikiškos religinės bendruomenės, o tradicinėms nekatalikiškoms religinėms bendruomenėms 2007 m. buvo apskaičiuota 1780 litų žemės mokesčio.
Šias pataisas inicijavusieji evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, karaimų bei Kauno žydų religinių bendruomenių atstovai motyvavo finansine padėtimi ir susidariusia nelygybe.
Arturas Paknys
