„Savivalda ir socialiniai darbuotojai prevencinio darbo apimčių neišplėtė. Atsirado tam tikras vakuumas“,– rašoma VRM išvadose.
Ministerija siūlo parengti naujas, pareigūnų kvalifikaciją išplečiančias mokymo programas, skirtas apmokyti dirbti policijos pareigūnus pagal naują kriminalinės ir viešosios policijos modelį.
Nors nebuvo numatyta pertvarkos tiksluose, didėja atlygis žemiausios grandies pareigūnams, tuo metu patirtį turinčių policininkų atlyginimai neaugo.
„Tai kelia įtampą pareigūnų bendruomenėje, Įtampos kyla ir dėl reikalavimo pareigūnams tapti universalesniems per trumpą laikotarpį“, – teigia VRM.
Sulaukė prezidentės kritikos
Pernai pradėtą policijos reformą vidaus reikalų ministru tapęs Eimutis Misiūnas pristabdė argumentuodamas, kad reikia objektyviai įvertinti jos naudą. Policijos departamento veiksmus, sulaukusi profesinių sąjungų skundų, spalį sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Policijos vadovybė reformos ėmėsi pernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Pradėta jungti viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakoma budėtojų, taip mažinant kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičių.
Reformai priešinosi pareigūnų profesinės sąjungos. Anot jų lyderių, pareigūnai pasigenda aiškumo, kokie departamentų padaliniai ir kaip veiks po reorganizacijos, kokie yra vertinimo kriterijai norintiesiems eiti naujas pareigas. Esą dalis asmenų į pareigas perkeliami nepaisant to, kad neatitinka reikalavimų. Profsąjungų atstovų teigimu, pavyzdžiui, tyrėjams priskiriamos naujos funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką ir patruliuoti, nors jie tam nėra paruošti.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas gruodį sakė, kad 53 policijos komisariatai jau dirba pagal naują veiklos modelį, dar 10 – daugiausiai miesto – liko nereformuoti.
