Ciuricho (Šveicarija) aukštosios technikos mokyklos ir Majamio universiteto (JAV) mokslininkai mano aptikę vadinamųjų turbulencijos juodųjų skylių egzistavimo Pietų (Antarktidos) vandenyne požymių. Pasak jų, milžiniški piltuvėlio formos vandens sūkuriai, kurių negalima pamatyti vandenyno paviršiuje, gelmėje iš tikrųjų egzistuoja ir gali išlikti stabilūs net iki vienerių metų.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Fluid Mechanics“.
Daugiausia šių vandenyno turbulencijos sūkurių buvo pastebėta pietinėje Atlanto vandeneno dalyje, skelbia dailymail.co.uk. Nagrinėdami palydovines nuotraukas tyrėjai priėjo išvadą, kad jie traukia į save vandenį lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir šviesą kosmose „siurbiančios“ juodosios skylės. Paaiškėjo, kad šie sūkuriai taip glaudžiai apsupti nuolat judančių vandens srautų, kad viskas, kas tik patenka į juos – šiukšlės, nuolaužos, gyvi organizmai ir net vanduo, – pradingsta gelmėse visam laikui.
Šį fenomeną tiriantis nelinijinės dinamikos specialistas Ciuricho Aukštosios technikos mokyklos profesorius G. Halleris ir Majamio universiteto profesorius F. J. Beronas-Vera iš palydovinių stebėjimų metu padarytų nuotraukų sekų matematiškai izoliavo vandenį perkeliančius sūkurius. Šitaip jie nustatė sukimosi, kuris, kaip paaiškėjo, vyksta sūkurių viduje, išorines ribas. Šis procesas yra labai keblus, nes sūkuriai vandenyne labai veržlūs ir juda chaotiškai, sakoma pranešime.
Galų gale mokslininkai nustatė, kad vandens sūkuriai vandenyne turi savą „fotoninę sferą“ arba, vartojant Einsteino reliatyvumo teorijos terminus, fotoninį apskritimą, kaip ir juodosios skylės. Kosmose šviesos spindulys kritiniu atstumu nustoja sukęsis į juodąją skylę. Jis išlinksta ir grįžta į pirminę padėtį, sudarydamas apskritą orbitą. Panaši sfera, pasirodo, yra ir aplink vandenyno sūkurius: joje skysčio dalelės juda uždaroje kilpoje be galimybės ištrūkti, kaip ir šviesa juodojoje skylėje. Taigi, sūkuriai vandenyne šiuo požiūriu yra matematiškai ekvivalentiški juodosioms skylėms kosmose, teigia tyrėjai.
Mokslininkai tikisi, kad šio tyrimo rezultatai leis išsiaiškinti visą eilę mokslo problemų, tarp jų sūkurių poveikį temperatūrai Pasauliniame vandenyne, bei jo taršos priežastis. Manoma, kad vandenyno sūkuriai, sustiprinantys šiltų Atlanto vandenų pernešimo į šiaurę cirkuliaciją, pasižymi kompensaciniu efektu. Veikiausiai jie sušvelnina neigiamą jūrinio ledo tirpimo dėl pasaulinio atšilimo poveikį vandenyno srovėms. Tačiau iki šiol mokslininkai negalėjo įvertinti kiekybinės tokio poveikio išraiškos, nes nebuvo tikslių duomenų apie vandenyno sūkurių ribas.
Pranešama, kad Majamio universiteto mokslininkai praktiškai patikrino šio tyrimo autorių matematinį metodą ir netikėtai aptiko panašų sūkurį Meksikos įlankoje. Dabar gauti duomenys nagrinėjami siekiant įvertinti galimo vandens pernešimo kryptį naftos išsiliejimo į jūrą atvejais.
