Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio duomenimis, šiuo metu deklaracijas yra pateikę 107 tūkst. ūkininkų, kai pernai jų buvo iš viso apie 117 tūkst. Iš 2,9 mln. hektarų patvirtinta 2,4 mln. hektarų ploto.
„Kadangi Žemės ūkio bendrovių asociacija penktadienį kreipėsi dėl pratęsimo nors truputį, šiandien buvo susitikimas su Grūdų augintojų asociacija, jie irgi dar prašo šiek tiek pratęsti. Tai daugiau susiję su negamybiniais plotais, su pakrančių apsaugos juostomis. Mes su ministru pasitarę kaip ir sakome teigiamai, kad pratęsime“, – BNS pirmadienį sakė viceministras.
Praėjusią savaitę ministerija skelbė, kad pavėluotai paraiškas bus galima teikti dar 10 dienų ir po birželio 20-osios – iki birželio 30 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc. Dabar numatoma iki šios datos sankcijų netaikyti.
E. Giedraičio teigimu, dėl Žemės ūkio duomenų centro lėtumo pasitaiko atvejų, kad ūkininkai negali laiku pateikti deklaracijų.
„Deklaravimas kaip ir įvykęs, o mūsų pratęsimas daugiau tiems, kurie nori pasikeisti kažką papildomai, ekoschemose sudalyvauti“, – teigė viceministras.
Jis teigė, kad deklaravimo rezultatai neblogi, paprašyta apie 80 proc. ekoschemoms skirtų lėšų, tačiau sunkumų buvo dėl kraštovaizdžio elementų deklaravimo.
„Labai smulkūs elementai, jie atsiranda plotuose, kur nebuvo niekada deklaruojama. (...) Kraštovaizdžio elementų suplanuota tik 6 proc. ploto. Labai keblu, nelabai ūkininkams patrauklu, apie tuos dalykus galvosim rudenį, ką pakeisti, kad būtų patrauklu“, – teigė E. Giedraitis.
Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad ūkininkai nepatenkinti deklaravimu – taisyklės buvo per sudėtingos, kai kuriais atvejais jų įgyvendinti nepavyksta ir techniškai.
„Tikrai buvo galima padaryti geriau visus tuos darbus, sakėm apie gresiančius nesklandumus ir problemas dar prieš gerus metus, ne į visas mūsų pastabas buvo atsižvelgta, bet visos jos pasitvirtino. Ūkininkai negali visų savo, ypač kraštovaizdžio, elementų deklaruoti, apsaugos juostų. Tų dalykų, kuriuos daro vardan gamtos, klimato saugojimo, deklaruoti nėra galimybės dažnu atveju“, – BNS sakė A. Macijauskas.
„Ūkininkai dėl to yra nusivylę – įdėję pastangų, lėšų, darbo įrengti tuos kraštovaizdžio elementus, apsaugos juostas, tačiau juos deklaruoti labai sudėtinga, dažnu atveju ir neįmanoma“, – pridūrė jis.
A. Macijauskas taip pat sakė pastebėjęs, kad deklaravimo reikalavimai Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europos Sąjungoje.
Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turėjo rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.
2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu nelieka žalinimo išmokų, tačiau sukurta nauja sistema. Tiesioginėms išmokoms iki 2027-ųjų bendrai skiriama 3 mlrd. eurų, iš jų 25 proc. – ekoschemoms. Jos nėra privalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimus.
ŽŪM teigimu, vidutinė išmoka po deklaravimo šiemet turėtų siekti apie 206 eurus už hektarą.
