Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai dar vasarį pateikė informaciją apie apklaustus NMA darbuotojus ir kratas agentūroje Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. Pareigūnai įžvelgia grėsmę, kad europinius pinigus skirstančioje agentūroje dirba trys specialiojo liudytojo statusą turintys asmenys bei tokį pat statusą turintis vadovas.
Specialiojo liudytojo statusas bet kada gali būti pakeistas liudytojo, tačiau gali būti perkvalifikuotas ir į įtariamojo statusą. Vadinasi, abejonė dėl darbuotojų ir vadovo skaidrumo, egzistuoja. Esant tokiai abejonei, pareigūnų nuomone, būtų logiška imtis tam tikrų veiksmų. Tai padaryti turėtų ministerija, kuriai agentūra yra tiesiogiai pavaldi.
Tačiau nuo to laiko, kai FNTT išsiuntė raštą, ministerija nesiėmė jokių veiksmų – neorganizuotas joks patikrinimas, specialiojo liudytojo statusą turintys asmenys nenušalinti nuo pareigų, kol vyksta tyrimas.
Ministras užsimerkia prieš grėsmes
Ministras B. Markauskas vasario viduryje žiniasklaidai sakė gavęs FNTT raštą ir manantis, kad tarnybinį NMA patikrinimą turėtų atlikti agentūros direktorius. Pastarasis, kaip minėta, pats yra specialusis liudytojas.
Tačiau dabar ministras sako jau net neprisimenantis prieš mėnesį siųsto FNTT rašto. „Asmeniškai net nemačiau to rašto. Tikrai nepamenu. Tik kalbėjausi su vadovu FNTT, kad gaučiau daugiau informacijos. Man buvo žadėta, kad gausiu daugiau informacijos. Bet mes negavome. Nemačiau ir negirdėjau jokio rašto, – sako ministras.
B. Markauskas pripažįsta, kad po paskelbimo apie kratas ministerijos valioje esančioje agentūroje, vis dar nieko nesiimta. Paklaustas, ar kol vyksta tyrimas, specialiojo liudytojo statusą turintis vadovas neturėtų nusišalinti, ministras atsakė, kad protingiausia dabar – palaukti.
„Visi turi daryti savo darbą. Tokia agentūra negali likti be vadovo. Jei paaiškės, kad jis atsakingas už kažką neskaidraus, aš labai greit nuspręsiu. Bet nereikia užbėgti įvykiams už akių. Mes labai daug teisminių procesų turime, kada po nušalinimo kreipiamasi į teismą, ir teismas yra pralaimimas. Iš kieno lėšų tada sumokamos išeitinės ir visa kita? Negalima iš emocinės pusės vadovautis“, – sako ministras.
Tačiau faktai rodo, kad kai kuriais atvejais veiksmų imamasi net nesant specialiojo liudytojo statusui ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Pavyzdžiui, vasarį Finansų ministras Vilius Šapoka nušalino nuo pareigų Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Dainorą Bradauską. Ministras priėmė sprendimą gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą apie galimai neskaidrią D. Bradausko veiklą. Nors D. Bradauskui tuomet nebuvo suteiktas joks statusas, o teisėsauga net nebuvo pradėjusi ikiteisminio tyrimo. Akivaizdu, kad finansų ministrui pakako politinės valios nedelsiant nušalinti vadovą, kurio skaidrumu suabejota.
NMA direktorius nusišalinimą palygino su nužudymu
Specaliuoju liudytoju apklaustas dabartinis europinę paramą kuruojančios agentūros vadovas Erikas Bėrontas ir toliau vadovauja Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Jis pats patvirtino, kad kol kas jokių vidinių patikrinimų agentūroje nesiimta. Trys kiti specialiojo liudytojo statusą turintys asmenys taip pat toliau dirba agentūroje, kuri skirsto europinius milijonus.
E. Bėrontas sako vis dar nesuprantantis, kodėl apskritai tapo specialiuoju liudytoju. Apie nusišalinimą nuo pareigų, kol vyksta ikiteisminis tyrimas jam net nekyla minčių. „Ką aš dabar turėčiau jums atsakyti“, – šypsosi vadovas, paklaustas, ar nekilo mintis nusišalinti, kol vyksta tyrimas ir taip apsaugoti agentūrą nuo neskaidrios institucijos įvaizdžio.
Į klausimą, ar pasitiki kolegomis, kurie tai pat apklausti specialiaisiais liudytojais, E. Bėrontas atsako samprotavimu, kas apskritai tas specialiojo liudytojo statusas. „Įsivaizduokite, dingo kambaryje šviesa. Įjungiate po valandos šviesą ir matote, kad vienas žmogus nužudytas, o keli susitepę krauju. Pasakytumėte, kuris nužudė? Vienas, kuris susitepęs krauju, gal gaivino? Kitas gal yra žudikas? Trečias gal ieškojo šviesos, susižeidė ir jam bėga kraujas? Taip kad patį statusą gal jūs neteisingai pateikiate. O dėl darbuotojų, kurie yra specialieji liudytojai, teisėsauga atlieka savo darbą ir aš nenorėčiau komentuoti“, – aiškina E. Bėrontas.
Kaip žinoma, specialiojo liudytojo statusas suteikiamas tuomet, kai teisėsaugai kyla įtarimų, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų oficialiems įtarimams pareikšti.
Buvusio NMA vadovo įtakos pėdsakai
Didelės apimties FNTT tyrime dėl ES lėšų grobstymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įtarimai dėl sukčiavimo pateikti 11 fizinių ir juridinių asmenų. Vienas iš įtariamųjų – buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojas, kuris vykdė atskirų projektų tikrinimus. Jis įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba.
Tyrimas atliekamas dėl 4 mln. eurų vertės sandorių. Iš viso 12 asmenų apklausti specialiaisiais liudytojais. Tarp jų – ir buvęs NMA direktorius Saulius Silickas. Jo namuose atlikta krata. Rasta konfidenciali agentūros informacija apie paramos gavėjus.
S. Silickas vengia kalbėti apie FNTT vykdomą tyrimą, tačiau viešai yra išplatinęs pareiškimą, kuriame tikina, esą jo veikla – teisėta ir skaidri. „Tyrėjų klausimai man, kaip specialiajam liudytojui, susiję tik su mano turėtos informacijos teisėtumu ir neturi nieko bendro su “Biržų žemtiekimo” veikla. Užtikrinu, kad disponavau ir disponuoju tik teisėtai gauta informacija iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Agentūra yra sudariusi daugiau kaip 40 tokių duomenų teikimo sutarčių – su bankais, kredito unijomis, trąšų, žemės ūkio technikos tiekėjais. Ir tokios sutarties pagrindu mes gauname duomenis apie mūsų klientus - tik jiems patiems sutikus“ – teigia buvęs NMA vadovas S. Silickas.
Pareigūnų akiratyje yra ir S. Silicko vadovaujama bendrovė „Biržų žemtiekimas“. Įtariama, kad per šią įmonę neteisėtai galėjo būti pasisavinta keli milijonai eurų ES paramos. S. Silickas jau buvo įsivėlęs į korupcinio pobūdžio nusikaltimus. 2013 metais jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikui.
Teismas paskelbė, kad S.Silickas kartu su buvusiu žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku pasinaudojo tarnybine padėtimi, veikė siekdami turtinės ir asmeninės naudos.Specialiųjų tyrimų tarnyba tuomet nustatė, kad organizuodamas NMA kompiuterinės technikaos konkursą, A.Macijauskas ir S.Silickas susitarė su tiekėjais į jį įtraukti „Apple iPhone 4“ telefonų pirkimą, to nenurodant dokumentuose. S.Silickas iš vienos bendrovės neva agentūros reikmėmis 2010-ųjų rudenį įgijo penkis išmaniuosius telefonus, bet jų agentūrai neperdavė.
