Savo valdas planuojantys plėsti ūkininkai, žemės savininkai, laukiantys palankaus momento ją parduoti, ir nekilnojamuoju turtu spekuliuojantieji nekantriai laukia žinios, ar nuo gegužės 1 dienos užsieniečiai galės įsigyti žemės ūkio ir miško paskirties žemės, ar jie tokios teisės neturės dar trejus metus.
Šiemet gegužės 1-ąją baigiasi Lietuvos septyneriems metams išsiderėtas pereinamasis laikotarpis, kurio metu draudžiama užsieniečiams mūsų šalyje įsigyti žemės ūkio ir miško paskirties žemės. Pagal stojimo į Europos Sąjungos sutartį Lietuva dar gali prašyti ribojimo laikotarpį pratęsti iki 2014-ųjų gegužės 1 dienos, t. y. trejiems metams.
Jei pereinamasis laikotarpis baigsis, žemė ir miškas neabejotinai brangs. Ūkininkams ar lopinėlį žemės ateityje svajojantiesiems įsigyti tai būtų labai bloga naujiena, tačiau turintiesiems lūkesčių gerai užsidirbti iš žemės sklypų – gana gera perspektyva.
Gal puikiai išlavintą uoslę turintys nekilnojamojo turto perpardavinėtojai, anksčiau dirbę su gyvenamosios ir komercinės paskirties objektais, jau suskubo nusitaikyti į žemės ūkio paskirties žemę?
Panevėžio nekilnojamojo turto agentūros teigia, kad kol žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ramu. Žemės sklypų pasiūla gerokai viršija paklausą, išskyrus ūkininkus dominančių didelių – nuo 10 iki 50 hektarų – derlingos žemės sklypų.
SEB banko finansų analitikai, praėjusių metų pirmąjį pusmetį pastebėję spekuliatyvaus pobūdžio operacijų žemės ūkio paskirties sklypais didėjimą, dabar svarsto, kad tai greičiausiai buvo epizodinis reiškinys.
Kita vertus, daugelis finansų žinovų laikosi nuomonės, kad žemės ūkio paskirties sklypų pirkimas yra pelningas verslas.
„Bet kuriuo atveju tai yra gera investicija, tik klausimas, kaip greitai tą pelną bus galima gauti“, – „Sekundei“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Vakarų Europos šalyse žemės ūkio paskirties žemė yra nuo 10 iki 50 kartų brangesnė nei šiuo metu Lietuvoje. ES derlingesnės žemės ūkio paskirties žemės hektaras kainuoja vidutiniškai 15–20 tūkstančių eurų, o mūsų šalyje – 4–7 tūkstančiai litų ir dar mažiau.
Tačiau prekybos nekilnojamuoju turtu specialistai mano, kad gyventojai, turintys nedidelius, vieno, dviejų ar kelių hektarų žemės ūkio paskirties sklypus, neturėti puoselėti didelių vilčių, kad jų valdos bus labai patrauklios užsienio pirkėjams.
„Manau, kad užsieniečius labiausiai domins ūkininkauti skirta žemė, taip pat komercinės paskirties sklypai, bet vargu ar jie pradės kurti sodybas mūsų kaimuose. Nebent pavieniais atvejais“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio skyriaus direktorius Vilius Sereika.
Aktyviausi – ūkininkai
V.Sereikia sutinka, kad iš žemės ūkio paskirties žemės perpardavinėtojai gali uždirbti. Tačiau tam reikia pigiai nupirkti ir turėti galimybę neribotam laikui įšaldyti lėšas. Tai gali daryti nebent turintieji laisvų pinigų. Imti paskolas iš bankų ir mokėti palūkanas būtų per daug rizikinga.
Be to, bankai nenoriai duoda paskolas žemės ūkio paskirties žemei pirkti.
„Ūkininkai jau kuris laikas stengiasi nusipirkti nuomojamą žemę iš savininkų. Juos domina dideli sklypai, esantys arčiau jų ūkių. Žinoma, jie žiūri ir į žemės našumo balą“, – kalbėjo jis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ vadybininkas Robertas Pocius teigia, kad derlingos žemės pasiūlos beveik nėra.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Markesa“ direktorius Saulius Markevičius pritaria kolegoms, kad dideli, bent jau nuo 10 hektarų derlingos žemės plotai, esantys netoli stambių ūkių, yra greitai nuperkami.
Pasak jo, ūkininkai už jiems tinkamos žemės hektarą nesiderėdami kloja 4–5 tūkstančius litų, jeigu našumo balas itin aukštas, duoda ir daugiau.
„Žemės ūkio paskirties žemės rinkos pastaruoju metu aktyviausi dalyviai – ūkininkai. Nieko stebėtina, kad jie suinteresuoti išplėsti savo valdas, kol žemės kainos jiems įkandamos ir kol dar yra tinkamos ūkininkauti“, – teigė S.Markevičius.
Beje, valstybinės žemės Panevėžio rajone likusios apie 10 tūkstančių hektarų. Tačiau, anot Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovės Zinaida Marmokienės, visa ji – palyginti mažo derlingumo.
Rajono meras Povilas Žagunis įsitikinęs, kad dabar leisti pirkti žemę užsieniečiams būtų didžiausia klaida.
„Šalies biudžetui, žinoma, tai būtų didesnės pajamos. Taip ir pat žemės savininkams. Bet mūsų ūkininkai praktiškai būtų sunaikinti. Kita vertus, pagalvokime, kas būtų likę iš tų nuomojamų žemių, jeigu ūkininkai jų nebūtų dirbę, prižiūrėję. Todėl ir sakau, kad būtų didžiausia neteisybė, jei tą žemė atitektų užsieniečiams. O greičiausiai taip ir būtų, nes mūsų ūkininkai tikrai neįpirktų po 20 tūkstančių eurų už hektarą“, – kalbėjo rajono galva.
Niša – sodinti mišką
S.Markevičius išskyrė ir dar vieną dominuojančią žemės ūkio paskirties žemės pirkėjų kategoriją – norintieji užsidirbti, pasinaudoję Europos Sąjungos parama.
Tokius pirkėjus domina dideli, bet mažo našumo žemės sklypai. Jie juos perka miškui sodinti ir gauna ES paramą. Už tokios žemės hektarą siūloma 2–3 tūkstančiai litų.
„Markesos“ vadovas neabejoja, kad žemės ūkio paskirties sklypai – gera investicija, ji neabejotinai kada nors atsipirks.
Pasak jo, žemės ūkio paskirties žemės sklypų supirkinėtojai už hektarą moka vidutiniškai 2 tūkstančius litų.
„Vienu metu, kai buvo pradėta kalbėti, kad ribojimo pirkti žemę užsieniečiams terminas eina į pabaigą, jie buvo labiau suaktyvėję. Dabar vėl nurimo. Visi laukia, koks bus priimtas sprendimas šiuo klausimu“, – sakė S.Markevičius.
Priemiesčiuose – sklypų pasirinkimas
Rinkoje dabar didžiulė pasiūla nedidelių – iki 3 hektarų – žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla. Taip pat ir sklypų, kurių pakeista paskirtis – iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų statybos, mažiau – į komercinę paskirtį. Tačiau paklausa tokių sklypų, net ir Panevėžio priemiesčiuose, nedidelė.
„Ober-Haus“ direktoriaus V.Sereikos teigimu, sklypų, kurių pakeista paskirtis į gyvenamųjų namų statybą, kainos labai skiriasi, priklausomai nuo atstumo iki Panevėžio, vietovės, išplėtotos infrastruktūros, komunikacijų.
Vienas hektaras žemės sklypo, turinčios visus minėtus privalumu,s šiuo metu kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Pavyzdžiui, už 10 arų sklypą Vyčių kaime prašoma 50 tūkstančių litų.
O vadinamojo pliko sklypo, kuris turi detalųjį planą, bet nenutiestos komunikacijos ir yra mažiau patrauklioje vietoje, aras vidutiniškai kainuoja apie 1000 litų. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo aras kainuoja 300–400 litų.
Panašias kainas nurodo ir nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ vadybininkas R.Pocius. Pasak jo, įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą su nepakeista paskirtimi šiuo metu galima už 3–7 tūkstančius litų, vidutiniškai tiek reikėtų mokėti už hektarą. Tačiau norinčiųjų parduoti yra daugiau nei pirkti.
„Perkant tokį žemės sklypą reikia įvertinti paskirties pakeitimo į namų valdą, taip pat infrastruktūros sutvarkymo išlaidas. Kai kuriais atvejais tos sąnaudos gali būti labai didelės“, – aiškino jis.
V.Sereikia pasakojo, kad nėra graibstomi ir komercinės paskirties žemės sklypai.
„Pavyzdžiui, už komercinės paskirties sklypo arą Panevėžio pakraštyje šiuo metu pardavėjas prašo 2 tūkstančių litų, o pirkėjas duoda tik 800 litų“, – sakė jis.
Iš inercijos keičia paskirtį
2008 metais patvirtinus Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, Panevėžio priemiesčiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypus turintys gyventojai puolė keisti jų paskirtį. Tuo metu tokį akstiną, matyt, davė ekonominio pakilimo laiku fantastiškai išaugusi sklypų paklausa ir jų kainos.
Tačiau ir dabar žmonės gana aktyviai tai daro. Kiekviename rajono Tarybos posėdyje yra patvirtinama po kelis žemės ūkio paskirties žemės keitimo į namų valdą planus.
Rajono Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Glinskis sako, kad vieni gyventojai žemės paskirtį keičia norėdami patys kurtis paveldėtame ar nusipirktame sklype, kiti – turėdami tikslą ateityje pasipelnyti. Jie viliasi, kad ateityje tokių sklypų priemiesčiuose paklausa ir kainos išaugs.
„Nemanau, kad jie sieja lūkesčius su leidimu žemę pirkti užsieniečiams. Abejoju, kad atsirastų nemažai vakariečių, norinčių kraustytis į Panevėžio rajoną. Veikiausiai keičiantieji žemės paskirtį tikisi, kad jų turimi sklypai ateityje, kai pakils ekonomika, taps patrauklūs vietos gyventojams“, – kalbėjo architektas.
Jis pritarė nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojams, kad žemės ūkio paskirties sklypo su pakeista paskirtimi į namų valdą vertė priklauso nuo to, ar šalia jų eina komunikacijos, pagaliau, ar yra galimybė nutiesti kelią, prisijungti prie elektros tinklų.
„Sklypas viduryje laukų geros kainos neturės“, – sakė architektas.
- Inga Smalskienė
