Žemės ūkio paskirties žemės įsigijusios, bet jos nedirbančios uždarosios akcinės bendrovės pradėjo šantažuoti iš jų žemę nuomojančius ūkininkus.
Aukštaitijos rajonų ūkininkai apstulbo pastarosiomis savaitėmis iš nuomojamos žemės savininkų sulaukę naujų nuomos sutarčių, kuriose reikalaujama atsisakyti įstatymuose žemdirbiams taikomos pirmenybės. Ne visi pasirašė tokias sutartis, nes suprato pasekmes, tačiau į nepavydėtiną padėtį pateko ES paramą gavę ūkininkai, kurie įsipareigojo 5 metus nekeisti ūkininkavimo sąlygų. Kas žemdirbiams pagelbės? Kodėl tyli Žemės ūkio rūmai?
Žemgrobių klasta
Per pastarąją savaitę „Valstiečių laikraštį“ pasiekė žemės nuomos sutarčių kopijos iš trijų rajonų. Sutarčių turinys šiek tiek skiriasi, bet yra daug sutapimų, kurių esmė vienoda – įpiršti ūkininkams nenaudingus įsipareigojimus. Štai kupiškėnas ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius sakė: „Jei nebūčiau linksmai kvailystes vertinantis žmogus, tai, gavęs tokią sutartį, būčiau patyręs infarktą. Suprantu, kad bylinėtis su tokiomis kompanijomis neturiu jokių galimybių, nes už jų nugarų stovi gerai mokami teisininkai. Tai firmos, kurios anksčiau supirkinėjo žemės ūkio paskirties žemę, o dabar ieško būdų, kaip ūkininkus išnaudoti.“
Pasak Z.Aleksandravičiaus, pirmiausia į akis krito pasiūlymas savo noru atsisakyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme ūkininkams numatytos pirmenybės. Sutartyje teigiama: „Nuomininkas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtina, kad jis nesinaudos teisės aktų numatyta pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, t. y. ši sutartis yra ir nuomininko atsisakymas pirkti žemės sklypą bet kokiomis pardavimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas atsisako pirkti žemės sklypą bet kokiomis pardavimo sąlygomis, nuomininkas patvirtina, kad jis atsisako gauti ir informaciją apie nuomotojo priimtus sprendimus parduoti žemės sklypą.“ Jei ūkininkas pasirašytų tokią sutartį, prarastų įstatyme numatytą pirmenybę į žemę. Tai – įžūlus ir begėdiškas reikalavimas, tačiau ne svarbiausias. O toliau dar gražiau.
Patirtų daug nuostolių
Anykščių rajone ūkininkaujantis Romualdas Kubaitis prieš kelis mėnesius pratęsė sklypo nuomą, tačiau prieš kelias savaites savininkai atsiuntė naują sutarties variantą. Paaiškino, kad tai tėra formalumas, esą reikia sutartį patikslinti pagal kažkokius naujus įstatymų reikalavimus. Tačiau ūkininkas atidžiai perskaitė sutartį ir atsisakė ją pasirašyti. „Pagal naują sutartį nuomininkas atsakingas už viską. Tai – spąstai, į kuriuos patekęs gali patirti labai daug nuostolių“, – sakė R.Kubaitis.
Z.Aleksandravičiui, R.Kubaičiui ir, tikėtina, dar keliems šimtams žemę nuomojančių ūkininkų, be kita ko, pranešta, kad žemės sklypus nuomojančios ir tikruosius žemės savininkus dažniausiai slepiančios uždarosios akcinės bendrovės pasilieka teisę iki dviejų kartų per metus keisti sklypo nuomos kainą, o jei nuomininkas nesutiktų, sutartis būtų nutraukiama ir ūkininkas, kaip kaltininkas, turėtų sumokėti baudą iki metinės nuomos dydžio.
„Ūkininkas tampa atsakingas už sklypo priežiūrą, sugedus melioracijos įrenginiams tektų sumokėti už jų remontą, pasibaigus sutarčiai – sumokėti už biocheminius žemės tyrimus, o pablogėjus dirvožemio kokybei – kompensuoti pasikeitimus. Tačiau sutartyje nenumatyta, kad ir nuomotojas turėtų kompensuoti ūkininkui už investicijas gerinant sklypo kokybę“, – pasakojo R.Kubaitis.
Žemės savininkai panūdo keisti žemės nuomos sutartis, nes artėja 2014 m. gegužės mėnuo, kai jie galės savo žemę parduoti užsieniečiams. Tačiau iki to laiko reikia suformuoti parduoti tinkamus sklypus. „Suprantu jų norą, tačiau kodėl turėtume nukentėti mes, ūkininkai? Jie, ko gero, tikisi, kad nuomininkų lėšomis atliks ir geodezinius matavimus“, – spėliojo R.Kubaitis.
Kodėl tyli savivalda
Abu ūkininkai atsisakė uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymų pasirašyti naujas sutartis ir nutrauks su jomis ryšius. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, panašaus pobūdžio sutartis nuomininkams siūlė pasirašyti ir tuo pačiu adresu Vilniuje įregistruotos UAB „Ekotra“ bei UAB „Agrobitė“ ir kitos tikruosius savininkus slepiančios uždarosios akcinės bendrovės. Daugiausia tokių atvejų užfiksuota Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Kupiškio, Anykščių rajonuose, tačiau daugėja ir kituose rajonuose, kuriuose žemės yra įsigiję tokie savininkai. Pasirašius tokią sutartį labai rizikuojama, nes kiekvieną rytą gali pasiekti žinia apie nuomos kainos padidinimą.
Pasak R.Kubaičio, ūkininkams reikia veikti vieningai – nepasirašyti diskriminuojančių sutarčių. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, taip pernai atsitiko Šakių rajone, kur ūkininkai pasiekė pergalę – žemę nuomojančios bedrovės buvo priverstos keisti sutarčių sąlygas. Deja, ne visur ūkininkai vieningi.
Kita vertus, iniciatyvos turėtų imtis žemdirbių interesus ginančios organizacijos. Kodėl tyli Žemės ūkio rūmų vadovai? Gal todėl, kad tada susilauktų mažiau žiniasklaidos dėmesio nei rengiant susitikimus su Prezidente? O gal tyli dėl kai kurių žemgrobių jiems daromos įtakos bei partijų, kurioms priklauso, interesų? Akivaizdu, kad spekuliantai laukia reakcijos. Jei jos nebus, tai panašaus pobūdžio sutartys išplis visoje šalyje.
Kartūs vaisiai
Kaip tokius žemės savininkų pasiūlymus vertina valstybės tarnautojai ir mokslininkai? Ne visi vertina taip noriai, kaip noriai gauna atlyginimus iš mokesčių mokėtojų kišenių, taigi ir iš ūkininkų. Štai Nacionalinės žemės tarnybos atstovai pavojaus šalies žemės ūkiui neįžvelgė ir tik primygtinai pareikalavus, ilgai delsę, atsiuntė formalų paaiškinimą, pacitavo visiems žinomą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą ir arogantiškai ūkininkams patarė dėl sutarčių teisėtumo kreiptis į teismą.
Kitaip reagavo Aleksandro Stulginskio universiteto Žemėtvarkos katedros prof. Pranas Aleknavičius, pataręs ūkininkams neatsisakyti įstatymo jiems suteiktos pirmenybės. „Žemės ūkis yra specifinė šaka, todėl negalima kasmet perskaičiuoti žemės nuomos mokestį. Jei savininkai nori fiksuoti dirvožemio kokybę, savo lėšomis turi užsakyti Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimus nuomos pradžioje ir besibaigiant nuomai. Be to, galima svarstyti tik dėl dirvožemio kokybės kompensavimo, bet negali būti net kalbos apie metų nuomos dydžio baudą“, – sakė prof. P.Aleknavičius.
Dabar mes skiname žemės reformos vaisius. Pasak profesoriaus, žemės reformos metu valstybė tik užtikrino, kad savininkai atgautų žemę, o visas kitas sąlygas paliko savieigai. Štai ir nutiko tokie dalykai. Senosiose ES valstybėse žemės ūkio paskirties žemės galima įsigyti tik gavus leidimus, kuriuos suteikia valstybės sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į tai, kiek žemės pirkėjas investuos, ką veiks, ką sukurs. Lietuvoje, deja, spekuliacijomis žeme užsiimančių įmonių yra labai daug ir jų vis daugėja. Ūkininkai su jomis nepajėgs konkuruoti. Registrų centro duomenimis, per metus iš rankų į rankas perleidžiama 140–160 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės ir net 15–20 proc. jos superka žemės nedirbantys asmenys. Tokie pirkėjai nuomoja žemę, išnaudoja ūkininkus ir dar naudojasi ES parama.
Prof. P.Aleknavičius atidžiai išnagrinėjo kaip epidemija plintančių sutarčių turinį, padarė konkrečias išvadas ir iš esmės parengė žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarties variantą, kuris nepažeistų žemdirbių interesų. Belieka žemdirbių interesus ginančioms organizacijoms siekti, kad toks variantas būtų įteisintas. Gal šia sutartimi pagaliau susidomės Žemės ūkio rūmų vadovai?
Komentarai
Nepasiduokime spekuliantų spaudimui
Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Tokias ūkininkus diskriminuojančias sąlygas sugalvojo uždarosios akcinės bendrovės, gal net už nešvarius pinigus supirkusios žemės ūkio paskirties žemę ir laukiančios termino, kai bus galima laisvai šią žemę parduoti užsieniečiams. Ūkininkams reikia veikti vieningai, jokiu būdu neprarasti pirmumo teisės įsigyti dirbamą žemę. Jokiu būdu negalima pasiduoti spekuliantų spaudimui. Štai prie Rumšiškių daug žemės yra įsigiję ar už skolas perėmę bankai. Galbūt kaip tik nenorėdami suteikti pirmenybę žemės naudotojams jie šios žemės niekam nenuomojo, tačiau pernai buvo priversti apleistą žemę prižiūrėti, turėjo išlaidų. Akivaizdu, kad jie irgi laukia 2014-ųjų, kai galės žemę parduoti užsieniečiams. Laukiame pasiūlymų iš Žemės ūkio rūmų
Jonas Kondrotas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vien dėl etikos žemės pardavimo atveju nuomininkai turėtų pirmiausia pasiūlyti pirkti žemę ją dirbantiems. Taip numatyta ir įstatymuose. Jei įstatyme atsirado plyšys, tai reikia svarstyti, gal patobulinti įstatymą. Tačiau aš pats negaliu imtis tokios iniciatyvos – reikia, kad aktyviau veiktų, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmai. Gal jiems nepatiks mano pastaba, tačiau juk jie iš valstybės gauna finansavimą, tai ir turėtų aktyviai ginti žemdirbių teises, tai jų pareiga mums teikti pasiūlymus. Aš galiu pažadėti, kad tokius pasiūlymus mes tikrai atidžiai nagrinėtume.
