Šis objektas buvo pramintas Tėja, titanidės, brangiųjų metalų bei brangakmenių deivės ir mėnulio deivės Selenos motinos graikų mitologijoje garbei. Dabar naujame tyrime teigiama, kad Tėja nėra visiškai išnykusi – milžiniški jos gabalai tikriausiai vis dar egzistuoja mūsų planetos gilumoje.
Mokslininkai tiki, kad netoli Žemės branduolio yra susiformavusios dvi milžiniškos struktūros, vadinamos mažo antrinių bangų sklidimo greičio provincijomis (angl. „Low-shear velocity provinces“). Viena jų slypi po vakarine Afrikos dalimi, o kita – po Ramiuoju vandenynu. Jos yra maždaug 1 000 km storio ir apima net kelių tūkstančių kilometrų plotą. Kai kurie tyrėjai tiki, kad šie dariniai yra nuo Tėjos atskilę gabalai.
„Ši beprotiška idėja bent jau yra įmanoma“, – „Science“ pasakojo Arizonos valstijos universiteto geodinamikos mokslų doktorantūros studentas Qianas Yuanas. Jis savo tyrimą pristatė praeitą savaitę vykusioje 52-oje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje.
Idėja, kad šios struktūros galimai yra Tėjos dalys jau buvo svarstyta ir anksčiau. Tačiau šiame darbe įrodymai yra pateikiami kartu su aiškia galimų įvykių seka. Tėja susidūrė su Žeme, ir jų branduoliai susijungė į vieną. Tyrėjų vykdytos simuliacijos parodė, kad Tėjos mantija buvo kiek tankesnė nei Žemės, o tai leido nemažai mantijos daliai išlikti. Vykdant įvairias simuliacijas buvo apskaičiuota, kad uolienos Tėjoje buvo 1,5–3,5 proc. tankesnės nei Žemėje. Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad mažo antrinių bangų sklidimo greičio provincijų tankumas sutampa su šiais duomenimis.
Simuliacijos taip pat parodė, kad Tėja buvo didesnė, nei buvo manyta prieš tai. Galbūt net panašaus dydžio į Žemę. Juk ir pačių mažo antrinių bangų sklidimo greičio provincijų masė yra šešis kartus didesnė nei viso mėnulio. Taigi, jeigu šios struktūros yra kilusios iš kosmoso, objektas, su kuriuo susidūrė Žemė, turėjo būti masyvus.
Nors pateikti įrodymai ir atrodo solidūs, vis dar lieka daug klausimų, kurių atsakymai gali paveikti šią interpretaciją. Mūsų planetos vidus yra tyrinėjamas stebint seismines bangas ir naudojant įvairius modelius, taigi bet kokios padarytos klaidos kuria ne tokį tikslų vaizdą. Gali būti, kad mažo antrinių bangų sklidimo greičio provincijos apskritai nėra tokio storio, tankumo ar sandaros, kaip mums atrodo. Taigi šių darinių priežastis gali būti ir visiškai nesusijusi su Tėja.
Tyrimas buvo išsiųstas „Geophysical Research Letters“ specialistų vertinimui. Tikėtina, kad apie jį ir toliau bus diskutuojama. Artimiausiu metu susidomėjimas mažo antrinių bangų sklidimo greičio provincijomis tikrai niekur nedings, nes kai kurie mokslininkai tiki, kad jos yra ateityje laukiančio superišsiveržimo galimas šaltinis.
