Net keliasdešimt kartų išaugusi sklypo vertė ir gerokai šoktelėjęs žemės nuomos mokestis - tokios naujienos privertė aiktelėti ne vieną uostamiesčio daugiabučio gyventoją, išvydusį šių metų žemės nuomos mokesčio deklaraciją.
"Po mūsų penkiaaukščiu esančios žemės vertė palyginti su praėjusiais metais išaugo 65 kartus..." - nuostabos neslėpė neseniai deklaracijos sulaukusi daugiabučių namų savininkų bendrijos "Geocinta" pirmininkė Ala Jurkina.
Tiesa, žemės nuomos mokestis bendrijai išaugo tik šiek tiek daugiau nei 4 kartus - nuo praėjusiais metais buvusių 132 iki 576 litų. Vis dėlto, anot pirmininkės, gyventojų atlyginimai taip smarkiai nedidėjo, nemažai žmonių dabar apskritai yra be darbo arba dirba tik puse etato, tad toks mokesčio šuolis į viršų glumina.
"Kuo remiantis sklypo po namu vertė šitiek išaugo? Suprantu, jei tai būtų kokia nors dirbama žemė, o čia... Už ką plėšiami tokie pinigai, ir kuo kalti gyventojai?" - piktinosi A. Jurkina.
Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Alma Truncienė patvirtino, jog šiemet žemės nuomos mokestis kai kuriems uostamiesčio gyventojams išaugo maždaug 4-8 kartus.
"Kas mokėjo, pavyzdžiui, 200 litų už namą, dabar moka 1000-1100", - sakė ji.
Taip atsitiko Vyriausybės nurodymu žemės nuomos mokestį pradėjus skaičiuoti pagal kitą metodiką. Mokestis dabar mokamas nuo vidutinės žemės rinkos vertės, nurodomos žemės verčių žemėlapiuose. Pagal specialią formulę apskaičiuojant mokesčio dydį svarbus yra ir pastato aukštų skaičius - aukštesniems nei 4 aukštų namams mokėti tenka brangiau.
Pasak A. Truncienės, į "nelaimingųjų", kuriems žemės nuoma pabrango gana ženkliai, skaičių patenka pietinė uostamiesčio dalis, Kretingos, Panevėžio gatvės. Senamiestis "nukentėjo" kur kas mažiau, mat čia dauguma pastatų yra žemesni nei 4 aukštų.
Anot Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, buvo ir tokių pastatų, kuriems žemės nuomos mokestis sumažėjo.
Valdininkės pastebi, jog pasikeitęs mokestis jau sukėlė sąmyšį. Kai kurios daugiabučių namų savininkų bendrijos žemės nuomos mokesčio deklaracijų dar negavo, o kurios gavo, atakuoja skambučiais savivaldybės specialistus.
"Yra ir tokių atvejų - dvi šalia esančios bendrijos moka skirtingą mokestį, nes patenka į skirtingas miesto zonas pagal žemės verčių žemėlapį", - pasakojo R. Gružienė.
Beje, anot jos, Klaipėdos miesto taryba pasistengė bent šiek tiek palengvinti ant gyventojų pečių gulančią naštą - anksčiau žemės nuomos mokesčio tarifas buvo 1,5 proc. sklypo vertės, o dabar jis sumažintas iki 0,1 proc.
"Mokestis skaičiuojamas pagal vidutinę rinkos vertę, todėl žemės kaina yra didesnė, - patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Milieškaitė. - Tačiau kitokie yra ir tarifų intervalai. Anksčiau buvo 1,5-4 procentai, o dabar ribos praplėstos, ir galimi tarifai yra 0,1-4 procentai"
Anot J. Milieškaitės, žemės verčių žemėlapiai sudaromi kasmet, tad kiekvienais metais kitoks yra ir žemės nuomos mokestis. Šiemet mokesčio mokėtojams tiesiog nepasisekė - vidutinė žemės rinkos vertė buvusi skaičiuojama kainų piko metu. Žadama, kad kitąmet dėl pastaruoju metu atpigusio nekilnojamojo turto, mažesnis bus ir žemės nuomos mokestis.
Giedrė NORVILAITĖ
