Žemės mokestis, kuris iki šiol buvo simbolinio dydžio, pasak mero, nuo kitų metų sausio mėnesio neišvengiamai bus didinamas, atsižvelgiant į tam tikrus parametrus. Taikant principą, pagal kurį žemė kainuotų brangiau jos nuomotojui, o ne jos savininkui, kuris į ją investavo, žemės mokestis padidėtų gana ženkliai.
Už nuomojamą žemę šiuo metu Vilniaus savivaldybė gauna 13 mln. litų, už žemės mokestį – 6 mln. litų per metus. Pakeitus įstatymą, surenkamos lėšos padidėtų 20 proc. Tai stipriai paliestų bankus, kurie yra perėmę didelę dalį naudojamų žemių.
Anot A. Zuoko, žemės mokestį užtektų padidinti 0,3 proc., kad Vilniaus miesto savivaldybė gautų 11 mln. litų papildomų pajamų.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu surasti optimaliausią sprendimą, nes netinkamos priemonės gali skaudžiai paveikti ir taip labai jautrų šiuo metu verslą bei jo konkurencingumą.
Anot pramonininkų, yra nelogiška, kad žemės savininkui žemė kainuoja brangiau, todėl žemės nuomos kainos didinimas nuomotojui yra neišvengiamas.
A. Zuokas mano, kad viena iš galimybių būtų apjungti žemės ir nekilnojamo turto mokesčius, nuomotojui mokant dalį už vieną ir dalį už kitą subjektą.
