Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai iš tikrųjų tirpsta beveik perpus lėčiau, nei manė mokslininkai, todėl teks peržiūrėti ir jūros lygio kilimo prognozes.
JAV ir Nyderlandų mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje ir Delfto technikos universiteto ledynų masės pokyčius Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje tyrė pasitelkę du NASA palydovus, matuojančius Žemės masės, įskaitant vandenį ir ledynus, pasiskirstymą. Mokslininkai planetos ledynų masę tyrė analizuodami Žemės gravitacinio lauko pokyčius, praneša britų dienraštis „Daily Mail“.
Kai ledas ištirpsta ir patenka į jūrą, NASA palydovai užregistruoja labai silpną, bet aiškų Žemės gravitacinio lauko pasikeitimą, teigiama pranešime.
Jungtinė amerikiečių ir olandų tyrėjų grupė taip pat nustatė, kad vidutinis jūros lygio kilimas dėl tirpstančių Grenlandijos ir Antarktidos „ledo kepurių“ taip pat iš tikrųjų yra mažesnis, nei buvo prognozuojama.
Ankstesniais mokslininkų vertinimais, Grenlandijos ledo danga mažėja maždaug po 230 gigatonų per metus. Tai reiškia, kad vien dėl Grenlandijos ledynų tirpimo jūros lygis pasaulyje kasmet turėtų didėti po 0,75 milimetro.
Taip pat buvo prognozuojama, kad dėl pasaulinio atšilimo Vakarų Antarktidos ledo danga mažės po 132 gigatonų per metus. Tačiau naujausio tyrimo rezultatai liudija, kad, atliekant šiuos skaičiavimus, nebuvo deramai atsižvelgta į izostatinį Žemės plutos kilimą.
Tirpstant ledynams, mažėja jų svoris, todėl pradeda kilti ledo skydų prislėgta Žemės pluta. Pasak tyrėjų, į prognozių skaičiavimus turėjo būti įtrauktas ir Žemės plutos judėjimas, nes šie vertikalūs jos padėties pokyčiai keičia planetos masės pasiskirstymą ir taip pat įtakoja Žemės gravitacinį lauką.
JAV ir Nyderlandų mokslininkų teigimu, dabar jiems pavyko kur kas tiksliau apskaičiuoti Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydų tirpimo greitį. Jie pasitelkė GRACE palydovus, GPS įrangą ledynų paviršiuje ir jūros dugną veikiančio slėgio matavimus.
Daktaro Berto Vernmeerseno iš Delfto technikos universiteto teigimu, Žemės plutos deformacijos korekcijos žymiu mastu įtakoja kasmet ištirpstančio ledo kiekio skaičiavimus.
„Mes priėjome išvadą, kad Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai tirpsta maždaug perpus lėčiau, nei buvo prognozuota iš pradžių“, – pareiškė jis.
Naujausio ledynų tirpimo tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“.
