Katmandu širdyje sugriauta daug šventyklų ir statulų, kurias senovės Nepalo karaliai buvo pastatę nuo XII iki XVIII amžiaus. Po jų griuvėsiais žuvo ar buvo įkalinta daugybė žmonų.
Devynaukštis Dharaharos bokštas, masinte masinęs turistus miesto Darbaro skvere su spiraliniais 200 pakopų laiptais, liko nuolaužų krūva, kai šeštadienį pietų metu smogė 7,8 balo žemės drebėjimas.
„Buvai tik ką nusipirkęs bilietus į bokštą ir jau buvo įžengęs į jo pamatinį aukštą, kai staiga pajutau svyravimą“, – gulėdamas Katmandu ligoninės lovoje sakė 36 metų Dharmu Subedi.
„Per kelias minutes Dharahara, kurioje galėjo būti daugiau kaip šimtas žmonių, sugriuvo“, – sakė jis AFP.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mėgina rinkti informaciją apie žalą, įskaitant ir trijose rūmų suptose aikštėse Patano bei Bhaktapuro, vadinamo Nepalo kultūros brangenybe, miestuose, kuriuose buvo įsikūrusios Katmandu slėnio karalystės sostinės, taip pat pačioje Katmandu.
„Suprantame, kad buvo smarkiai apgriautos istorinės Darbaro aikštės Katmandu, Patano ir Bhaktapuro miestuose“, – AFP sakė UNESCO atstovas Nepale Christianas Manhartas.
„Sugriuvo kelios šventyklos. Dvi šventyklos Patane yra visiškai sugriautos. Darbaro aikštė (Katmandu) smarkiai nuniokota“, – sakė jis.
„Šiuo metu vertiname padėtį ir renkame informaciją apie padarytą žalą. Visos Jungtinių Tautų (JT) agentūros gavo (Nepalo) vyriausybės prašymus dėl pagalbos“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, kalbėti apie paminklų atstatymą ir tai, kiek pagalbos galėtų suteikti UNESCO, kol kas anksti.
Ch.Manhartas nurodė, kad jo tarnyba taip pat mėgina nustatyti, kiek nukentėjo kitas UNESCO pasaulio paveldo objektas – Lumbinio vietovė, kurioje, kaip manoma, daugiau kaip prieš 2 600 metų gimė Buda.
„Negavome pranešimų, kad Lumbinis būtų smarkiai nukentėjęs, bet vis dar mėginame gauti informacijos“, – sakė jis apie vietovę, esančią maždaug už 280 km į vakarus nuo Katmandu.
Katmandu gyventojai rankomis vartė griuvėsius ir pasitelkę tik kastuvus bei kibirus mėgino ieškoti po griuvėsiais Darbaro aikštėje įstrigusių žmonių. Šeštadienį ši aikštė buvo pilna vietos ir užsienio turistų.
Istorinėje aikštėje, kur prieš kelias valandas dar stūksojo šventyklos dvigubais stogais ir kiti paminklai, pastatyti Malos karalių, riogsojo didžiulės krūvos plytų, medinių sijų ir kitų nuolaužų.
Šie paminklai yra „svarbiausias socialinis, religinis ir urbanistinis miesto, turinčio turtingą hinduistų, budistų ir tantrizmo religijų bei kultūrų istoriją, centras“, savo svetainėje rašo UNESCO.
„Katmandu savo unikaliu architektūriniu paveldu, rūmais, šventyklomis ir kiemais įkvėpė daug rašytojų, artistų ir poetų, tiek iš Nepalo, tiek iš užsienio“, – teigė organizacija.
Ekspertas P.D.Balaji abejojo, ar šiuos kultūros paminklus pavyks visiškai atstatyti. Jis pažymėjo, kad televizijos reportažuose matyti didžiulė padaryta žala.
„Galiu pasakyti, kad tai neatitaisoma netektis Nepalui ir likusiam pasauliui“, – sakė P.D.Balaji, vadovaujantis Madraso universiteto Istorijos ir archeologijos fakultetui.
„Istorinėms Nepalo vietovėms buvo padaryta tokia žala, kad visiškai jų atkurti neįmanoma“, – teigė jis.
Anot UNESCO, po „dviejų katastrofiškų žemės drebėjimų“ 1833 ir 1934 metais kai kurie kultūriniai paminklai Katmandu slėnyje buvo atstatyti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
