Asteroidas, kuris, kaip manoma, šį šimtmetį gali susidurti su Žeme, yra 20 proc. didesnis nei anksčiau manyta, teigia Europos kosmoso agentūra (ESA).
Pranešime spaudai ESA skelbia, kad kosminis teleskopas „Herschel“ praėjusį savaitgalį nuskenavo asteroidą 99942 Apofis, kuris trečiadienį praskris arčiausiai Žemės per daugybę metų.
Ankstesniais skaičiavimais, asteroido vidutinis skersmuo siekia 270 metrų, plius/minus 60 metrų. Tokio dydžio kūnas prilygtų 506 megatonų bombos išskiriamai energijai, teigia NASA.
Dvi valandas Apofį stebėjęs „Herschel“ nustatė, kad asteroido skersmuo siekia 325 metrus, o paklaida – 15 metrų, teigia ESA.
„20 proc., nuo 270 iki 325 metrų, padidėjęs skersmuo mūsų skaičiavimuose reiškia 75 proc. didesnę asteroido masę ar apimtį“, – teigė Thomas Muelleris iš Maxo Plancko nežemiškos fizikos instituto Garchinge, Vokietijoje, vadovavęs duomenų analizei.
Pavadintas Egipto blogio ir tamsos dievo vardu, pirmą kartą 2004 metais pastebėtas Apofis sukėlė išgąstį.
Pirminiai skaičiavimai leido manyti, kad egzistuoja 2,7 proc. tikimybė, jog 2029 metais jis susidurs su Žeme. Tačiau po vėlesnių stebėjimų tikimybė sumažinta.
Anot ESA, naujausiais skaičiavimais, 2029 metais jis pro Žemę praskries 35 tūkst. kilometrų atstumu, o tai reiškia, kad jis šmėkštelės geostacionarinių palydovų orbitoje.
Vis dar lieka nedidelė maždaug vieno iš 250 tūkst. galimybė, kad jis su Žeme susidurs 2036 metų balandžio 13 dieną, kai praskries dar arčiau mūsų planetos, teigia NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija.
Astronomai tikisi, kad trečiadienio priartėjimas, kai asteroidas praskries 14,5 mln. kilometrų atstumu, padės jiems patikslinti 2029 ir 2036 metų prognozes.
„Herschel“, naudodamas terminius jutiklius, taip pat nustatė, kad Apofis yra tamsesnis nei manyta, pridūrė ESA.
Tik 23 proc. ant jo patenkančios šviesos atspindima, o likusią asteroidas sugeria. Ankstesni skaičiavimai rodė, kad jo atspindėjimas, vadinamas albedu, siekia 33 proc.
Šis atradimas svarbus, nes asteroidus veikia vadinamasis Jarkovskio efektas, kai jiems pamažu vartantis kosmose viena jų pusė šyla, o kita – šąla, ir taip sukuriama nedidelė varomoji jėga. Per didesnį laiką ši jėga gali pakeisti per Saulės sistemą keliaujančio kūno trajektoriją.
Vasario 15 dieną pro Žemę 34,5 tūkst. kilometrų atstumu praskries kitas asteroidas, pavadintas 2012 DA14.
