Jau parduota 67 tūkst. ha valstybinės žemės, kurią įsigijo 6,5 tūkst. fi zinių asmenų, ir 18 tūkst. ha žemės, kurią nusipirko 200 juridinių asmenų (daugiausia žemės ūkio bendrovės). Martyno Vidzbelio nuotrauka
Žemdirbiai nepatenkinti, kad perkamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kainą sužino tik atlikę reikiamas procedūras, už kurias pakloja nemažai pinigų. Kai kurie baiminasi, kad žemės sklypų vertintojų nustatyta kaina gali būti jiems neįkandama.
Nuogąstauja, ar įpirks žemę
„Ruošiamės įsigyti iš valstybės nuomojamą žemę, tačiau nežinome, ar pajėgsime ją įpirkti – nežinome jos kainos. Žemė ne kokia – akmuo ant akmens. Jau padavėme pareiškimus, po javapjūtės reikės tvarkyti kitus popierius, atlikti kadastrinius matavimus, kurie nemažai kainuoja. Jei žinotume žemės pirkimo kainą, būtų drąsiau. Dabar išeina aklas pirkimas“, – „Valstiečių laikraščiui“ savo susirūpinimą išsakė Kupiškio rajone kartu su vyru ūkininkaujanti Aldona Karaliūnienė.
Moteris nuogąstavo, kad jei vertintojų nustatyta žemės kaina bus pernelyg didelė, veltui gali būti išleisti pinigai kadastriniams matavimams ir kitoms žemės pirkimo procedūroms.
Maždaug prieš šešerius metus kupiškėnai iš privačių asmenų įsigijo apie 20 ha žemės. Už ją tuomet mokėjo po 1 000 Lt už ha. Už tiek dabar ūkininkai nesitiki įsigyti valstybinės žemės, bet nerimą kelia, ar vertintojai neįvardys kelis kartus aukštesnės kainos. A.Karaliūnienė nuogąstavo, kad būtų sunku įpirkti 5 000–6 000 Lt kainuojančios žemės hektarą.
„Yra taip, kaip yra. Maždaug prieš trejus metus pradėjau valstybinės žemės pirkimo procedūras, jau atlikti kadastriniai matavimai, tačiau kainos iki šiol dar nežinau. Galiu tik spėti pagal kaimynų atliktus žemės pirkimo sandorius. Tokioje pat nežinioje ir kiti valstybinę žemę perkantys ūkininkai“, – sakė Anykščių rajono ūkininkų sąjungos vadovas, augalininkystės ūkio savininkas Romualdas Kubaitis.
Kainas nustato „iš lubų“?
Anot R.Kubaičio, priklausomai nuo žemės derlingumo ir būklės, Anykščių krašte žemės kainos svyruoja vidutiniškai nuo 1 500 iki 3 000 Lt už ha. „Tos kainos nėra itin didelės, tačiau išsipūtus nekilnojamojo turto kainų burbului žemės kainos nesubliuško ir per sunkmetį.
Kas spėjo įsigyti žemės anksčiau, mokėjo po 900 Lt už ha. Dabar jos kaina keletą kartų išaugo. Mums, žemdirbiams, žemė – ne prabangos dalykas“, – aiškino ūkininkas.
R.Kubaitis taip pat suabejojo, ar nepriklausomi vertintojai nustato adekvačią žemės kainą. „Ar galima įvertinti žemės sklypą sėdint prie stalo? Reikia nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti, ar sklypas neužmirkęs, ar yra grioviųir pan. Kitaip išeina kaina „iš lubų“, – samprotavo grūdų augintojas.
Vertintojų paslaugas apmoka pirkėjai
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aušra Uldukienė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad didelių nusiskundimų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo tvarkos žmonės nereiškia.
„Mes vadovaujamės įstatymais, kurie numato, kad valstybės parduodamos žemės projektų rengimas ir įgyvendinimas yra atliekamas ją perkančių asmenų lėšomis. Žmonės apie tai žino. O žemės kainos mes neprognozuojame ir negalime pasakyti, nes ją nustato nepriklausomi vertintojai“, – sakė žemėtvarkininkė.
Parduodamus valstybinės žemės sklypus vertina viešųjų pirkimų konkursą laimėję vertintojai. Jų paslaugas privalo apmokėti valstybinę žemę perkantys asmenys.
„Pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymą, individualus turtas vertinamas ir žemės sklypo vertė nustatoma jau parengus žemės sklypo planą. Mes organizuojame vertinimą, kurį atlieka konkursą laimėjusi organizacija, o šias išlaidas iki sutarties sudarymo kompensuoja valstybinės žemės pirkėjas arba nuomininkas“, – aiškino Kupiškio rajono žemėtvarkininkė.
Pasak A.Uldukienės, vertinant sklypus vienas rodiklių – žemės rinkos kaina, tad ūkininkai valstybinės žemės kainą gali nuspėti ir pagal privačios žemės pirkimo kainas.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šalyje per 26 tūkst. fizinių asmenų pageidauja pirkti apie 411 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, o 555 juridiniai asmenys nori įsigyti 48 tūkst. ha valstybinės žemės.
Jau parduota 67 tūkst. ha valstybinės žemės, kurią įsigijo 6,5 tūkst. fizinių asmenų, ir 18 tūkst. ha žemės, kurią nusipirko 200 juridinių asmenų (daugiausia žemės ūkio bendrovės).
Ir juridiniai, ir fi ziniai asmenys iš valstybės gali įsigyti daugiausia 300 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Žemės kainos – viešajame registre
Algis Bagdonas,
Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjas
Įstatymai reikalauja, kad, parduodant valstybinę žemę, kiekvienas sklypas turi būti individualiai įvertintas. Preliminarią vidutinę žemės rinkos vertę ūkininkai gali sužinoti viešajame registre, kuris skelbiamas Registrų centro tinklalapyje. Ši vertė nedaug skiriasi nuo individualaus vertinimo. Žemės vertė priklauso nuo našumo balo. Kuo jis aukštesnis ir žemė derlingesnė, tuo ji brangesnė. Priklausomai nuo to, kaina gali siekti ir 2000, ir 6000 Lt už ha. Yra sudarytos galimybės žemę įsigyti išsimokėtinai per 15 metų. Dėl sudėtingos fi - nansinės situacijos valstybinės žemės pirkėjai susimoka ir už geodezinius matavimus, ir valstybei kompensuoja sklypų vertinimo išlaidas.
Vida Tavorienė
