Dešimtmečiais tėvų žemės negalintys susigrąžinti žmonės jau baigia išmirti. O valdininkai, tyčia vilkinantys procesus ir reikalaujantys duoklės, teisėsaugos neliečiami ir nebent per stebuklą netenka darbo. Tačiau žemės grąžintojai toliau žada, kad situacija tuoj tuoj pasitaisys. Kada - nežinia.
Kybo ore
Sovietmečiu nusavintas žemes žmonėms grąžinti žadėjo ne viena Vyriausybė. Tačiau bent trečdaliui piliečių žemė iki šiol neatiduota. Tiesa, iki šiol neaišku, kurios institucijos tęs grąžinimą, mat nuo liepos naikinant apskritis valdžia dar neapsisprendė, kam perleisti valstybines žemes. Prezidentė vakar atmetė Seimo siūlymą padalyti miestuose esančias žemes savivaldybėms, o rajonuose - Nacionalinei žemės tarnybai. Būtent ši tarnyba, prezidentės nuomone, siekiant išvengti savivaldos korupcijos, turėtų viena tęsti pradėtą darbą.
Tačiau šie formalumai bežemiams neįdomūs. Štai Varėnos rajono Dubinyko kaime savo protėvių sodyboje prie Skroblaus upelio gyvenanti Marytė Kielienė tvirtina: žemė po kojomis - ne jos. Valstybės. Mat per 17 metų tiesos ieškojimo žemėtvarkininkai nesiteikė sutvarkyti dokumentų dėl sodybos žemės ir 12 hektarų šalia esančio miško grąžinimo.
“Neduoda, ir viskas. Apskritis vis atsako - dar nesutvarkyta, dar parašo nėra. Mūsų kaime buvo 16 pretendentų, liko tik 6. Vieni išsikėlė žemę kitur, kiti pasiėmė pinigais, yra ir mirusių. O mes čia gyvenam toliau, valdiškoje žemėje. Kodėl taip yra? Manau, jie ruošia žemę sau. Juk čia - labai gražios vietos. Sako, draustinis, negali grąžinti 800 metrų iki upelio. Tai duokit toliau - juk yra sočiai laisvos žemės. Bet ne. Buvo toks matininkas, kuris čia tvarkė - jis tiesiai pasakė: jei norit žemės, man duokit 5 hektarus, aš per dvi dienas sutvarkysiu. Paskui kai sūnus pradėjo domėtis, jis lyg atšoko", - prisiminė Marytė.
Anot jos, lygiai tos pačios problemos kyla ne tik Dubinyko, bet ir šalia esančios Rudnelės gyventojams. Esą bent pora žemėtvarkininkų, besirūpinusių šios žemės grąžinimu, jau buvo išmesti iš darbo.
“Už ką? Gerai prisidirbo. Vieną buvo sulaikę ir STT, mėnesį palaikė ir paleido. Dabar laisvai gyvena prisigrobę pinigų. O mums net malkų neduoda parsivežti iš savo miško. Sako, vešitės, pagausime - mokėsite baudą. Vagiam - o ką daryti", - apie dvidešimtmetį trunkantį absurdą pasakojo moteris.
Kyšininkai neliečiami
Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas Juozas Šilanskas net neslėpė, kad grąžinimas stringa ir dėl žemėtvarkininkų vilkinimo bei šantažo.
“Yra daug atvejų, kai nieko netrūksta, bet žmogui byla nesutvarkoma. Reikia atskirti du dalykus - yra mūsų žemėtvarkos specialistai, bet projektavimą atlieka samdomos įstaigos. Ne kartą esu girdėjęs apie minėtus atvejus - yra tyčinis vilkinimas, šantažavimas, prievartavimas. Tai buvo ir iki teismų nuėję, bet viena pilietė kažkodėl atsisakė savo parodymų. O mes negalime jų atleisti, nes organizacijos, kuriose jie dirba, laimi skelbtus konkursus. Aišku, apskritis samdo, turėtų prižiūrėti, bet galimybės ribotos", - teisinosi J.Šilanskas ir pripažino, kad “prisidirbę" žemėtvarkininkai toliau sėkmingai dalija žemę kitose vietose.
Mostelės burtų lazdele
Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas tvirtino, kad kaimuose žemės grąžinimo problemų beveik neliko, bet jų yra miestuose, kur dalyvauja savivaldybės. Jis žadėjo, kad viskas tuoj pasikeis.
“Dabar, naikinant apskritis, iš naujo priimsime žmones. Nieko neslepiame, bendraujame ir su STT: mėginsime atsikratyti tų, kurie praturtėjo. Taip, paneigti prezidentės pasakymo, kad mažai buvo nuteistųjų, negalima", - pripažino E.Raugalas.
