Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės
Žemės plutos tektoniniai lūžiai. Ligi šiol žemės drebėjimų šalyje nebuvo užfiksuota, tačiau, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, Balti jos jūros regione ir gretimoje Baltarusijoje nuo 1616 m. jų būta apie 40. Tų drebėjimų intensyvumas epicentruose siekė 5–7 balus. 2004 m. rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir Lietuvoje, kur Žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie drebėjimai.
Norint sukaupti pakankamai duomenų apie šalies seismines sąlygas, reikia turėti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą. Jis bus baigtas kurti dar šiais metais.
Lietuvoje seisminiai stebėjimai buvo pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Dabar baigiamos įrengti seisminės stotys Paberžėje (Kėdainių r.) ir Žemaiti jos nacionaliniame parke.
Nuolatiniai seisminio aktyvumo stebėjimai leidžia nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras ir zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą. Remiantis gautais duomenimis, baigiamas sudaryti šalies teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapis, kuriame bus nurodytos seisminiu požiūriu pavojingiausios zonos.
Aplinkos ministerijos inf.
