Huminiai junginiai gamtoje atlieka daugybę funkcijų. Viena iš jų – akumuliavimas: sukaupia cheminius elementus ir energiją, kurie būtini gyviesiems organizmams. Tai reiškia, kad huminės medžiagos atsakingos už dirvožemio biotos gyvybingumą. Huminės medžiagos išsilaiko nepakitusios tūkstančius metų ir tuo užtikrina nepertraukiamą mikroorganizmų ir augalų aprūpinimą energija ir maisto medžiagomis, jos nuolat atiduoda gyviesiems organizmams būtinus mitybos elementus pagal jų poreikius ir tuo pačiu išsaugo maisto medžiagų atsargas. Tuo huminės medžiagos ir skiriasi nuo mineralinių junginių, galinčių aprūpinti augalus maisto medžiagomis. Mineraliniai junginiai dažniausiai sutinkami lengvai tirpiose formose, ir juos augalai greitai sunaudoja, arba jie išplaunami iš dirvožemio.
Ne mažiau svarbi huminių medžiagų funkcija – reguliavimas. Tai dalyvavimas dirvožemio struktūros ir vandens režimo formavime bei reguliavime. Huminės medžiagos taip pat atlieka apsaugines funkcijas, geba surišti mažai judrius nuodingus ir radioaktyvius bei turinčius neigiamą poveikį ekologinei aplinkai junginius. Huminių medžiagų apsauginė funkcija tokia stipri, kad turtingi jais dirvožemiai visiškai nepraleidžia į gruntinius vandenis švino ir kitų kenksmingų junginių jonų. Fiziologinė huminių preparatų funkcija – stimuliuoja sėklų daigumą, aktyvuoja augalų kvėpavimą, didina augalų produktyvumą ir t.t. Nustatyta, kad huminės medžiagos organizme didina atsparumą uždegiminiams procesams. Huminės medžiagos pakeičia bei keičia ląstelių membranų praeinamumą, didina fermentų aktyvumą, stimuliuoja augalų kvėpavimą, dalyvauja baltymų ir angliavandenių sintezėje. Dėl to naudojant humines medžiagas galima užauginti ekologiškai švarią augalininkystės produkciją. Minėtų funkcijų derinys užtikrina lauko augalų produktyvumą ir reikiamą produkcijos kokybę.
Mokslininkai ypač pabrėžia teigiamą huminių medžiagų poveikį augalams, susidarius nepalankioms augimui sąlygoms: žemos arba aukštos temperatūros, drėgmės deficitas, dirvožemio druskėjimas, cheminių medžiagų ir radionuklidų kaupimasis. Šiuolaikinių žemdirbystės technologijų sąlygomis, intensyviai naudojant dirvožemio derlumo resursus būtina nuolat palaikyti huminių medžiagų koncentraciją dirvožemio humuse. Kodėl rekomenduojame naudoti „Nord Organics“ siūlomus dirvožemio ir augalų probiotikus? Huminiai junginiai dirvožemio probiotike - ne vien paprasčiausios gyvybinių procesų atliekos, jie yra natūralūs ir svarbūs bendros mineralinių junginių ir Žemės augalų pasaulio evoliucijos eigoje sukurti produktai. Naudojami dirvožemio ir augalų probiotikai, augalus veikia tiesiogiai, nes yra mineralinių medžiagų šaltinis.
Taikant specifines gamybos technologijas, preparate išsaugomi svarbiausi augalų mitybos elementai, kuriuos augalai naudoja, kai mikroorganizmai juos perveda į mineralinę formą. Būtent mineralinės formos elementai patenka į augalų biomasę. Dirvožemio probiotikai pasižymi kompleksiniu teigiamu poveikiu augalams ir dirvožemiui. Atlikus stebėjimus nustatyta, kad probiotikai pasižymi ir apsauginėmis funkcijomis, suriša sunkiuosius metalus, radionuklidus ir organinius toksinus, neleidžia jiems patekti į augalus. Probiotikas, veikdamas per dirvožemį, turi įtakos augalų aktyvesniam augimui ir vystymuisi.
Daugiau informacijos apie augalų ir dirvožemio probiotikus rasite www.nordorganics.com
