2006–2008 metais Italijos Marche regiono iniciatyva buvo vykdomas tarptautinis ES Leonardo da Vinči projektas DEARs.net „European Networking to strenghten Agriculture and Rural Development enhancing skills“ (,,Europinis tinklas žemės ūkio ir kaimo plėtros įgūdžių stiprinimui”), kuriame dalyvavo partneriai iš 11 Europos šalių, tame tarpe Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras.
Šią savaitę Vilniuje įvyko baigiamoji šio projekto konferencija, kurios metu buvo pristatyta projekto veikla, pasiekimai, pasikeista bendradarbiavimo ateityje perspektyvomis. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Žemės ūkio ministerijos vaidmeniu vykdant žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių profesinį mokymą.
Kaip informavo pagrindiniai projekto organizatoriai, Italijos profesinio mokymo srities atstovai, DEARs.net ,,Europinis tinklas žemės ūkio ir kaimo plėtros įgūdžių stiprinimui” buvo skirtas žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių kompetencijų kėlimo tinklui sukurti, o pagrindinis jo tikslas – sustiprinti ir padidinti profesinio mokymo sistemos gebėjimus dirbant žemės ūkyje bei kaimo vietovėse. Projekto dalyviai pabrėžė, kad ypatingai svarbu dalintis patirtimi, inovacijomis, tobulinti profesinius įgūdžius tarp visų projekto partnerių–šalių, nustatyti atitinkamas kryptis ir įgūdžių poreikį žemės ūkio sektoriuje, tobulinti profesinio mokymo iniciatyvas, viešinti daugiašalio tinklo darbo rezultatus, siekiant skatinti didesnes inovacijas, keitimąsi gerąją praktika, daugiašalę kooperaciją profesiniame mokyme.
Projekto metu buvo parengta mokymo priemonė žemės ūkio ir kaimo plėtros srities dėstytojams ir konsultantams – Geros praktikos vadovas, sukurta priemonė žemės ūkio ir kaimo plėtros vartotojams – Europos išteklių centras, parengta priemonė projekto vykdytojams ir partneriams – mainų programa.
Ministerijos indėlis vykdant profesinį mokymą
„Viena gera patirtis turi būti žinoma kitiems, – atkreipė dėmesį žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė, tardama sveikinimo žodį susirinkusiems projekto iniciatoriams, partneriams, baigiamosios konferencijos dalyviams. – Keitimasis inovacijomis, žinojimas, ką viena šalis daro, kokią patirtį gali perduoti kitai profesinio mokymo srityje yra labai vertingas“.
Viceministrė pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi didelę patirtį organizuojant žemdirbių profesinį rengimą. Ministerija, ruošiant specialistus ir kvalifikuotus darbuotojus žemės ūkiui ir kaimui, teikia siūlymus rengiant teisės aktų projektus, užsako ir finansuoja tyrimus žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikiui nustatyti, dalyvauja Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP), kurioje numatytos ir profesinio mokymo priemonės, įgyvendinime. ŽŪM koordinuoja žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų tęstinį profesinį mokymą, konsultavimą, švietimą, informavimą, derina ir tvirtina naujai rengiamas bei atnaujinamas tęstinio profesinio mokymo programas.
Lietuvos kaime gyvena apie 33 proc. šalies gyventojų. Dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius kasmet mažėja: 2006 m. čia dirbo 11 proc., 2007 m. – apie 9,5 proc. visų užimtųjų. Apie 15,7 proc. dirbančiųjų žemės ūkyje turi tik pradinį, pagrindinį ar pagrindinį su profesine kvalifikacija, 41,5 proc. – vidurinį arba vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, dažnai ne žemės ūkio srities, o ir turintiems pastarąjį ypač trūksta technologinių ir vadybos žinių. Tad tęstinis žemdirbių mokymas ir švietimas yra labai svarbus ne tik neturintiems profesinio pasirengimo, bet ir jį įgijusiems prieš kelis ar keliolika metų.
„Kasmet mažėjant dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje kyla natūralus klausimas, kuo užsiimti kaimo žmogui. Tad ypatingai aktualus yra iš ES Socialinio fondo finansuojamas projektas, skatinantis žemdirbių verslumą, užimtumą ne žemės ūkio srityje, alternatyvių verslų plėtojimą“, – akcentavo žemės ūkio viceministrė.
ŽŪM vykdo žemdirbių švietimą, konsultavimą ir mokymą informavimą pagal kelias programas: Tęstinis profesinis mokymas, Traktorininkų mokymas, Mokymas pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Pabaigus pastarąją formaliojo mokymo programą išduodamas kvalifikacinis pažymėjimas reikalingas registruojant ūkininko ūkį. Baigę mokymus pagal šią programą asmenys įgyja minimalų profesinį pasirengimą ūkininkauti.
Kaimo plėtros programoje – dėmesys mokymams bei konsultavimui
„Pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „ Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ numatytos 2 veiklos sritys: asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas bei mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“, – informavo ŽŪM Mokslo ir mokymo skyriaus vedėja Elena Vanda Narušytė. Profesinis mokymas vykdomas 2 kryptimis: mokymai vykdomi visose savivaldybėse pagal ŽŪM patvirtintas neformaliojo mokymo programas tokiose prioritetinėse kryptyse, kaip aplinkosaugos reikalavimai, ūkio valdymas, produktų kokybės reikalavimai, verslumas bei finansų valdymas, aplinkos apsauga – pagal šią kryptį pareiškėjas yra programos ,,Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centras; mokymai vykdomi pagal poreikį žemės ūkio technologijų, alternatyvios žemės ūkio veiklos, miškininkystės srityse – pareiškėjai yra žemdirbių savivaldos organizacijos, valstybės bei savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos.
Iš Europos kaimo plėtros fondo taip pat finansuojami mokslo, konsultavimo institucijų eksperimentiniuose, ūkininkų ūkiuose ar įmonėse demonstracinių bandymų įrengimai, organizuojamos lauko dienos, seminarai, mokslo naujovių aktyvesnis diegimas gamyboje, bendradarbiavimas tarp mokslininko, konsultanto, ūkininko.
Žemdirbių konsultavimas žemės ūkio gamybos, alternatyvios žemės ūkiui veiklos, kaimo bendruomenių, kooperacijos ir kt. klausimais, kurį vykdo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Žemės ūkio rūmai, teikiamos iš nacionalinio biudžeto. Šių institucijų organizuojami seminarai, lauko dienos, informaciniai lapeliai, kita informacinė medžiaga, bendros konsultacijos yra nemokami ir žemdirbių vertinami.
Iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamas žemdirbių konsultavimas pagal KPP priemonę ,,Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Šios priemonės įgyvendinimui numatoma skirti 36419 tūkst. eurų. Kaip informavo E. Narušytė, remiamos veiklos jungia tokias sritis kaip konsultavimą ekologinio ūkininkavimo ir aplinkosaugos klausimais, dalyvaujantiems aplinkosauginėse priemonėse, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų, saugos standartų, ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo, miškų ūkio klausimais (veikla, susijusi su miškų įveisimu ir atkūrimu, jų priežiūra, apsauga, tvarkymu ir naudojimu). 2007–2013 metų laikotarpiu bendra paramos suma vienam paramos gavėjui pagal šią priemonę – iki 1500 eurų. Paramos intensyvumas – nuo 50 iki 80 proc., priklausomai nuo veiklos srities.
Be mokymų, konsultavimo ŽŪM vykdoma kita švietėjiška veikla: organizuojamos konferencijos, seminarai, konkursai, leidžiami informaciniai, technologiniai leidiniai, rengiamos parodos, mugės, kurių metu žemdirbiai turi galimybę susipažinti su naujovėmis, pasidalinti pažangia patirtimi, pastoviai vykdomas žemdirbių informavimas šalies periodiniuose leidiniuose, žurnaluose, radijo, televizijos laidose.
