Žemdirbius vienijančios organizacijos nesutaria, ar kovo 31-ąją rengti mitingą sostinėje. Tačiau esama pasiryžusiųjų ir kraštutinėms protesto formoms, pavyzdžiui, bado akcijai prie Seimo.
Apie ketinimus rengti mitingą buvo pranešta mėnesio pradžioje, kai paaiškėjo, kad valdžia neketina tenkinti žemdirbių reikalavimų. Dėl leidimo mitinguoti netrukus žadama kreiptis į sostinės savivaldybės administraciją. Tačiau neabejojama, kad mitinguoti prie Seimo ar Vyriausybės keliems tūkstančiams žemdirbių tikrai nebus leista. Neatmetama galimybė, kad žemdirbių protestai neapsiribos vien Vilniumi. Yra minčių akcijas surengti kiekviename rajone, o į automobilių magistrales išvairuoti žemės ūkio techniką. Pasigirsta kalbų ir apie galimą bado akciją prie Seimo.
Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žemdirbių protestai nebaugina. Jis mano, kad derėtis geriau ne gatvėje, o prie stalo.
Mitingo idėją aktyviai palaiko Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS).
Jos vadovas Jonas Talmantas vakar LŽ patikino, kad raštas Vilniaus savivaldybei dėl mitingo vietos jau parengtas. „Jei su valdžia pavyks susiderėti, renginį galėsime atšaukti kad ir paskutinę dieną“, - patikino jis. Pasak J.Talmanto, planuojama, kad mitinge dalyvaus keli tūkstančiai žemdirbių iš visos Lietuvos.
“Šiandien dar sunku pasakyti, ar mitingas bus rengiamas, nors prašymas Vilniaus savivaldybei iš tiesų jau parengtas“, - patvirtino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas. - Dar diskutuosime, kalbėsimės, žemdirbiai juk supranta, kad situacija valstybėje yra sudėtinga.“
Be LŪS, mitingo rengimui paskutinę kovo dieną pritaria Žemės ūkio bendrovių, Pieno gamintojų bei kitos šakinės asociacijos. „Mūsų problemos tik gilėja, nuo balandžio pradžios vėl mažės pieno supirkimo kainos“, - LŽ sakė Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. Jis mano, kad kovo 31-ąją rengiamas mitingas turėtų būti „daugiasluoksnis“. Į kelius išvažiuotų ūkininkų technika (gal jų ir neblokuotų), gatvėse nemokamai būtų dalijamas pienas. J.Vilionis užsiminė, kad yra pasiryžusiųjų ir kraštutinei priemonei - bado akcijai prie Seimo.
Pasak B.Markausko, žemdirbiai Vyriausybei yra pateikę keturis pagrindinius reikalavimus - dėl tiesioginių nacionalinių išmokų 2009 metams, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų mėsai ir daržovėms grąžinimo, išmokų suvienodinimo visose Europos Sąjungos (ES) šalyse bei mokesčių - pajamų ūkininkams bei pelno - žemės ūkio įmonėms atidėjimo.
“Mes sutinkame, kad mokesčius reikia mokėti, bet dabar tam labai netinkamas laikas“, - sakė B.Markauskas. ŽŪR vadovo teigimu, žemdirbiai jau sutiko, kad šių metų nacionalinės išmokos liktų 2008-ųjų lygio (pagal ES direktyvas jos turi kasmet didėti). Tam reikėtų 451 mln. litų. „Anksčiau premjeras ir finansų ministras buvo pažadėję rasti tokią sumą, tačiau per paskutinį susitikimą buvome perspėti, kad suma bus mažinama. Šiuo metu biudžete šioms išmokoms nenumatyta nė lito“, - teigė B.Markauskas. Jei Vyriausybė neras lėšų, pasipils bankrotai, įsitikinęs ŽŪR vadovas.
Raimonda Ramelienė
