Ūkininkai sako, kad savo gyvenamojoje teritorijoje kelius prižiūrėti tenka dažniausiai už dyką, nors vietinės reikšmės kelių priežiūros darbams daugiau ar mažiau lėšų skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės. Ne viename krašte jau susiklostė tradicijos, kai stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės iš pusnių vaduoja kaimynus ir gretimus kaimus, valo kelius, kuriais patiems tenka važinėti.
„Jei pasikliaučiau kelininkais, iš savo sodybos greičiausiai neišvažiuočiau visą savaitę. Tad imu ir valau – be jokio atlygio. Bet, manau, kažkas už tai pasiima pinigus“, – sakė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius. Kai kurios seniūnijos skelbia konkursus ir sudarinėja kelių valymo sutartis su ūkininkais, tačiau kelių priežiūrai jos sukrapšto labai nedaug lėšų.
Kelininkai samdo ūkininkus
Daugiausia vietinės reikšmės kelių priklauso savivaldybėms. Joms kelių priežiūrai lėšų skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, savivaldybės prideda ir iš savo biudžeto. Tačiau, anot savivaldos atstovų, tai tėra trupiniai.
Ūkininkai įsitikinę, kad ir tos menkos lėšos, skiriamos vietinės reikšmės keliams prižiūrėti, galėtų būti efektyviau panaudojamos, o kelių būklė galėtų būti geresnė. Savivaldybių skelbiamus konkursus iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gaunamoms lėšoms panaudoti laimi licencijuotos kelių priežiūros įmonės. O ūkininkai, neturėdami atitinkamų licencijų, konkursuose dalyvauti negali.
„Konkurso laimėtojai turi atlikti visas kelių priežiūros funkcijas – lyginti, žvyruoti, asfaltuoti, atnaujinti inžinerinius statinius, valyti sniegą. Tačiau mes pastebime, kad tos įmonės ne visada būna pajėgios atlikti visus darbus. Keliams valyti jos neretai kaip subrangovus samdosi ūkininkus, kuriems siūlo kur kas mažesnius įkainius, nei numatyta rangovų sutartyje. Vadinasi, mes darbuojamės, o kelininkai uždirba“, – problemą išdėstė R.Juknevičius.
Pasak jo, lėšas galima būtų efektyviau panaudoti, jei savivaldybės skelbtų mažesnės apimties darbų konkursus. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad žemdirbiai būtų pajėgūs savo gyvenamojoje teritorijoje ne tik žiemą nuvalyti kelius, bet ir vasarą išlyginti, žvyruoti vieškelius – atlikti tokius kelių priežiūros darbus, kurie nereikalauja ypatingos kvalifikacijos ir sudėtingos technikos. Tą jie ir dabar daro, nenorėdami vargti remontuojant brangią žemės ūkio techniką.
„Mes nesiekiame iš kelininkų atimti duonos kąsnio. Tik norėtume, kad būtų išvengta lėšų švaistymo. Dabar pasitaiko atvejų, kai žvyrkeliai asfaltuojami neparuošus tinkamai pagrindo, todėl jau po pirmų kelio eksploatavimo metų atsiveria duobės ir tenka vėl remontuoti. Neapsikentę ir nenorėdami laužyti savo technikos, patys imamės tų darbų, o nuopelnus už jų atlikimą prisiima kelininkai. Ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės perka žvyrą, lygina duobes. Juk vietinės reikšmės keliai mums gyvybiškai reikalingi kaip žmogaus organizmui kapiliarai“, – aiškino R.Juknevičius.
Stinga konkurencijos
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas sutinka, kad kelių priežiūros darbams atlikti labai reikia konkurencijos. Anot jo, ne vienas stambus ūkininkas galėtų gauti atitinkamą licenciją ir dalyvauti konkurse. Jie turi ir reikiamos technikos, kai kurie – ir atitinkamą kvalifikaciją. „Jie galėtų konkuruoti su kelių priežiūros įmonėmis, o darbų kokybė pagerėtų ir pigiau būtų. Ne paslaptis, kad tarp įmonių gali būti visokių susitarimų. Būna bėdų ir dėl darbų spartos – kai reikia tvarkyti kelius, sulūžta greideris ir pan. O ūkininkai ir dabar už dyką greideriuoja, žvyruoja kelius, valo sniegą“, – sakė R.Gailiūnas.
Kėdainių rajono savivaldybė vietinės reikšmės keliams prižiūrėti pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gavo apie 3 mln. Lt. Panašios sumos tikisi ir šiais metais. Kaimiškųjų seniūnijų keliams valyti iš rajono biudžeto tenka apie 150 tūkst. Lt.
Kaimo keliai apgailėtini
Duobėtos miestų ir miestelių gatvės, neasfaltuoti žvyrkeliai – galvos skausmas rajonų gyventojams. „Kaimo bendruomenės kuria ir įgyvendina įvairius projektus, organizuoja renginius. Žmonės dirba iš entuziazmo, be atlygio. Tačiau kaip mes atgaivinsime kaimą, jei susisiekimas toks prastas? Kaimo keliai yra apgailėtinos būklės. Kalbame apie dalyvavimą kosmoso programose, o kaimo vieškeliais pravažiuoti negalime“, – piktinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas.
Ūkininkui apmaudu, kad duobėmis išvarpyti, dulkantys kaimo vieškeliai nerūpėjo nė vienai valdžiai. „Politinės partijos įsipareigojo daugiau pinigų skirti žvyrkelių asfaltavimo programai. Tačiau kada tai patvirtins, sunku pasakyti. Dabar pinigai aplenkia vietinius kaimo kelius“, – pastebėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius.
