Inga SMALSKIENĖ
Baigiantis javapjūtei žemdirbiai vis dar neranda tinkamų žodžių šiems metams apibūdinti.
Gamta lyg ir neskriaudė labai, derlius užderėjo neblogas, orai jam nuimti irgi pasitaikė neprasti. Tačiau ūkininkams nuotaiką gadina, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai kritusios grūdų supirkimo kainos.
Laukia geresnių laikų
Panevėžio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, javapjūtė eina į pabaigą. Žemdirbiai sako, kad derlius kiekybės atžvilgiu bus panašus kaip pernai. Kokybė irgi ne prasta, bet, palyginti su praėjusiais metais, 40 proc. kritusios supirkimo kainos varo į neviltį. Todėl turintieji sandėlius ir apyvartinių lėšų, neskolingi įspūdingų sumų tiekėjams grūdus gabena į saugyklas – laukti geresnių laikų.
Vienas iš tokių Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas sako, kad laikosi strategijos derlių parduoti ne eksportuotojams, o gamintojams.
Taip jis darė ir praėjusiais metais, kai grūdų supirkimo kainos buvo tiesiog rekordiškai didelės. Tada iš karto pardavė tik nedidelę dalį derliaus, kitą suvežė į sandėlius.
„Paskutinius grūdus išpardaviau sausio – vasario mėnesiais. Kainos mane tikrai tenkino“, – neslepia O. Pečeliūnas, šiemet juo labiau nematantis prasmės skubėti parduoti grūdų. Nuo tonos kviečių žemdirbiai gauna maždaug 200 litų, nuo vasarinių rapsų – maždaug 500 litų mažiau. Smarkiai kritusios ir kitų grūdinių kultūrų kainos.
Derliaus supirkimo bendrovės už toną rapsų dabar siūlo 1 145–1 150 litų, už tą patį kiekį maistinių ekstra klasės kviečių – 570–580 litų. I klasės rugiai superkami maždaug po 370 litų už toną, miežių tona įvertinama 495–510, kvietrugių – 410–430 litų.
Praėjusiais metais už toną rapsų žemdirbiams buvo mokama per 1 600 litų. Tona maistinių ekstra klasės kviečių buvo superkama po 800–840 litų, už I klasės rugių toną mokėta po 680, miežių – 650 litų, kvietrugių tona davė 620 litų pelną.
O. Pečeliūnas teigia, jeigu parduotų derlių dabartinėmis kainomis, geriausiu atveju atsiimtų tai, ką įdėjo, bet gali būti, jog patirtų ir nuostolį. Pernai tekę daugiau mokėti už trąšas, dabar jos atpigusios. Ūkininkas svarsto, kad galbūt reikėtų išskaidyti riziką – su supirkėjais sudaryti išankstines sutartis ir jiems realizuoti dalį derliaus. Žinoma, ir čia lazda turi su galus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais sudariusieji išankstines derliaus pardavimo sutartis graužėsi. Vietinėje rinkoje jie būtų galėję už grūdų toną gauti 100–150 litų daugiau.
Šiais metais it musę kandę liko tie, kurie nepasirūpino išankstiniu derliaus pardavimu. Sudarant išankstines 2013 metų derliaus supirkimo sutartis bendrovės siūlė už toną rapsų apie 1 370 litų, už ekstra klasės kviečių – 680 litų, I klasės rugius – 660 litų, miežius – 580, kvietrugius – 520 litų. Tačiau O. Pečeliūnas nepanikuoja. Pasak jo, dabartinės supirkimo kainos orientuotos į eksportuotojus. Ūkininkas mano, kad, praūžus eksporto bumui, supirkimo kainos pakils. Esą gamintojai visada moka didesnę kainą. „Nebent šiais metais rinką grūdais verste užvers Rusija ar Ukraina, – svarsto O. Pečeliūnas. – Bet kažin... Jau matyti, kad kyla rapsų kaina, kviečių dar tik trypčioja vietoje. Bet reikia tikėtis, kad kils.“
Javapjūtė buvo lengvesnė
Auginantis 1 030 ha grūdinių kultūrų O. Pečeliūnas patenkintas šiųmečio derliaus kokybe. Pasak jo, pernai dalį kviečių išguldė, priplakė liūtys, šiemet taip neatsitiko.
Kol derlius neišvežtas, ūkininkui sunku spręsti apie prikulto derliaus kiekį. Bet spėja, kad veikiausiai šiais metais jis bus tik truputį mažesnis.
„Tokie metai kaip pernai, kai užderėjo geras derlius ir buvo didelės supirkimo kainos, pasitaiko kartą per dešimtmetį ar keliolika metų“, – kalbėjo jis.
Žemdirbiai guodžiasi tuo, kad šiais metais javapjūtė spartesnė, su mažesniais nuostoliais. Pernai derliaus ėmimo procesas buvo ilgas ir varginantis. Taigi šiemet jie kažkiek sutaupė grūdų džiovinimo ir kokybės, degalų sąskaita.
Ėriškių žemės ūkio bendrovė, turinti 2 221 hektarą kūlimo kultūrų, javapjūtę irgi baigė. Bendrovės vadovas Gytis Giedraitis sakė, kad liko augti iki subręs tik vasarinis rapsas.
Bendrovė šiais metais skaičiuoja 20 proc. mažesnį derlių, tačiau džiaugiasi geresne jo kokybe. Pasak G. Giedraičio, trečdalis derliaus jau parduota pagal išankstines sutartis su supirkėjais. „Mes visada išskaidome riziką. Už pagal sutartis parduotus grūdus gavome neblogomis kainomis. Likusį sandėliuojame, lauksime didesnių supirkimo kainų. Tokia taktika pasiteisina, kainų vidurkis, kuriomis parduodame derlių, išeina visai neblogas“, – sako jis.
Užderėjo nevienodai
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis patvirtino, kad rajone javai beveik visur nuimti, laukia tik vasarinis rapsas. Tačiau apibendrinti, kokie šie metai krašto žemdirbiams, vienareikšmiškai dar sunku. Mat derlius užderėjo nevienodai, skiriasi ir kokybė.
Upytėje, Krekenavoje, kur praėjo smarkesni lietūs, vėtros, derlius nukentėjo. Karsakiškio apylinkėse lietus javų nokimui didesnės įtakos nepadarė.
Kai kurie žemdirbiai bėdų patyrė dėl grūdines kultūras puolusių ligų, kai kuriuos nuvylė naujos javų veislės. Paaiškėjo, kad jos neatsparios ligoms, nepasiekė kokybinių parametrų – trūko svorio arba baltymų, todėl teks parduoti pašarams. „Anksčiau žemdirbiai ieškodavo aukso gyslos. Dabar žemdirbystės verslo tradicijos susiformavusios, žemės ūkis tapo gana konservatyvus“, – konstatuoja V. Keturakis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija teigia, kad šių metų derlius bus panašus kaip pernai, tik žemdirbiai gaus mažiau pelno.
Asociacijos žiniomis, ūkininkai daug vilčių deda į sandėlius – tikisi, kad po mėnesio, kito ar kelių grūdų supirkimo kainos kils.
