Agentūra "Factum" prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygos Politikos skyrių įrašė naują rekordą. Tai daugiausiai protesto renginių, kuriuos organizavo klaipėdietis Justinas Burba.
Vienas arba kartu su savo bendražygiais J. Burba nuo 1999 m. balandžio 6 d. iki 2002 m. spalio 13 d. surengė 109 protesto renginius. Per šį laikotarpį iš viso buvo surengti 53 susirinkimai arba mitingai, 45 piketai, 9 eitynės, 2 bado akcijos. Klaipėdietis, žemaitis, išradėjas, verslininkas ir visuomenės veikėjas J. Burba taip pat yra 3 švenčių organizatorius.
Šis politikos rekordas į Lietuvos rekordų knygą įrašytas ne iš karto. Gavusi didelės apimties medžiagą rekordui registruoti, agentūra "Factum" ją kruopščiai išnagrinėjo. Tyrimo metu paprašyta papildomų įrodymų, kol buvo įskaityti visi rekordų registravimo taisykles atitinkantys susirinkimai, piketai, eitynės ir bado akcijos. Savo protesto renginių skaičių J. Burba yra pateikęs Guinnesso (Gineso) rekordų biurui ir tikisi tapti pasaulio rekordininku.
Pirmasis rekordas, susijęs su pareigūnų savivaliavimu, Lietuvos rekordų knygoje įregistruotas pernai. Tai ilgiausiai dėl viršyto greičio trukęs ginčas, kilęs tarp vilniečio Milvydo Juškausko ir Klaipėdos bei Vilniaus miestų vyriausiųjų policijos komisariatų kelių policijos. 2 metus 7 mėnesius trukusį ginčą teismas išsprendė vairuotojo M. Juškausko naudai.
Kas tas Justinas Burba?
Sovietiniais laikais J. Burba darbavosi milicininku, po to inžinieriumi Panevėžio rajono Uliūnų kolūkyje. Dėl konfliktų su bendradarbiais jo etatas buvo panaikintas ir nuo to laiko J. Burba giriasi tapęs pirmuoju Lietuvos bedarbiu. Tada jis Panevėžyje presavo plastmasinius sifonus ir juos pardavinėjo. Verslas plėtėsi: įrengti plastmasės cechai Sankt Peterburge ir Ivanove. Vėliau J. Burba mokėsi Irkutsko politechnikume, verslo kursuose JAV.
Grįžęs į Lietuvą, J. Burba nutarė tapti išradėju ir ėmėsi statyti eksperimentinę išradimų diegimo gamyklą. Kad apsigintų nuo reketininkų, jis įkūrė privatų seklių biurą "Detektyvas". Komercinė J. Burbos veikla tęsėsi nuo 1992 iki 1995 metų, per tą laiką iš maždaug 300 asmenų buvo surinkta daugiau kaip 2 milijonai litų, žadant jiems 4 proc. palūkanas. Negrąžinęs šių pinigų, 1995 m. spalio mėn. J. Burba pabėgo iš Lietuvos ir daugiau kaip dvejus metus slapstėsi Rusijoje.
Į Lietuvą J. Burba grįžo 1998 m. gruodžio mėn. ir iš karto pasinėrė į politinę veiklą kaip "Tiesos reabilitavimo partijos - 2000", įsteigtos 1997 m. vasarą Maskvoje, vadovas. Realiai J. Burbos politinė veikla pasireiškė kiekvieną savaitę rengiamais dešimties žmonių piketais prie Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės ir Generalinės prokuratūros, kurių metu kalbėdamas per garsiakalbį reikalaudavo nutraukti Lietuvos žmonių skurdinimą ir skirti lėšų jo įmonei atkurti. Per visus 1999 metus buvo surengta keliasdešimt tokių piketų.
2000 m. pradžioje J. Burba nutarė pabandyti išnaudoti žemaičių lokalinį patriotizmą ir įsteigė Žemaitijos visuomeninį parlamentą (ŽVP), kurio pagrindinis užsiėmimas išliko protesto akcijų rengimas. Tiesa, kiek prasiplėtė tematika: pradėta kova su žemės pardavimu užsieniečiams, Europos Sąjunga, NATO, privatizacija, "Telekomu", bendrove "Williams", Ignalinos AE uždarymu ir pan. Tai buvo tarsi pirmieji ženklai, kad J. Burba perima estafetę iš V. Šustausko. Juolab ŽVP yra susijusi su tokiomis radikaliomis organizacijomis kaip Žaliųjų sąjunga ir Lietuvos socialistų partija, kurios Mažeikių skyriaus pirmininkas Nikolajus Stepanovas yra vienas iš ŽVP steigėjų. 2000 m. Seimo rinkimuose J. Burba pats iškėlė savo kandidatūrą Skuodo-Mažeikių apygardoje.
2001 m. ŽVP pastebimai suaktyvėjo, pradėjo rengti mitingus įvairiuose Žemaitijos miestuose ir reikalauti Žemaitijos autonomijos, prabilta netgi apie Seimo šturmą, apsiginklavus šakėmis. Gana dažnai ŽVP renginiuose galima išgirsti ksenofobinių pasisakymų - iki šiol yra kliuvę žydams, armėnams, suomiams ir amerikiečiams. Rugsėjo 11-osios teroro aktų fone J. Burba prakalbo ir apie "pagonišką džihadą". Visa tai rodo, kad J. Burba ir jo bendražygiai yra sunkiai prognozuojami ir visai tikėtina, kad jie nesunkiai ras bendrą kalbą su Kazimiero Uokos ir Mindaugo Murzos neonacistais bei kitomis ekstremistinėmis grupuotėmis.
ELTA, NK naujienos
