„Kas tas Žemaitaitis yra tokioje valstybėje, kad labai jau visiems reikšmingas ir svarbus. Esu eilinis pilietis, atvažiavęs iš kaimo, bet elitas kažkodėl labai nepatenkintas. Nesu kažkokia grėsmė valstybei“, – antradienį Eltai tvirtino R. Žemaitaitis.
Nors šalies vadovas teigė besitikintis, kad reitingų lentelėje pozicijas sutvirtinusi „Nemuno aušra“ sugebės atsakyti į viešai keliamus klausimus dėl jos lyderio antisemitinių pasisakymų bei politinės jėgos nuostatų Rusijos atžvilgiu, pats R. Žemaitaitis į diskusijas šia tema nesileido.
„Nemuno aušros“ valdyba jau išreiškė savo poziciją palaikydama Žemaitaitį“, – sakė jis.
Antradienį „Žinių radijui“ prezidentas sakė besitikintis, kad „Nemuno aušra“ visgi yra į Vakarus besiorientuojanti politinė jėga. Tačiau, tikino G. Nausėda, jeigu šiuo klausimų kiltų bent menkiausios abejonės, už šią partiją rinkimuose jis ragintų nebalsuoti.
ELTA primena, kad R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pastaruoju metu dažnai minėta kaip viena iš tikėtinų naujos valdančiosios daugumos narių. Tokias kalbas sustiprino Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.
Toks socialdemokratės pasisakymas buvo viešai sukritikuotas, akcentuojant, kad partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo buvo pripažintas dėl antisemitinių pareiškimų sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Po tokio KT verdikto, politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Reaguodama į V. Blinkevičiūtės pasisakymą Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad nematytų savo politinės jėgos koalicijoje su „Nemuno aušra“, o konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis paragino centro kairėje ir dešinėje esančias partijas tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią.
