Kartais problemoms spręsti reikia ne milžiniškų finansų, o inovatyvių ir originalių idėjų. Tai dar kartą įrodė „Žemaitijos keliai“.
Štai Kelių priežiūros bei plėtros programoje (2002-2015 m.) teigiama, kad net 39,5 proc. (8415 km) valstybinės reikšmės rajoninių kelių vis dar yra neasfaltuoti, dulkantys žvyrkeliai. Taip pat minima, kad jeigu darbų finansavimas nepasikeis, geriausiu atveju valstybinės reikšmės keliai gali būti išasfaltuoti tik po 44 metų. Taigi net Lietuvai įstojus į ES kaimų ir gyvenviečių gyventojai toliau kvėpuos žvyrkelių dulkėmis.
Žemaičių „vaistai“ žvyrkeliams
Žemaičiai rado vaistų, kaip gydyti žvyrkelius. Nebijantys eksperimentuoti ir ieškoti naujovių „Žemaitijos keliai“ pirmieji Lietuvoje pradėjo naudoti naujas kelio dangos įrengimo technologijas ir jau spėjo savo patirtimi pasidalinti su anglais. Northamptono (150 km į šiaurę nuo Londono) miesto apylinkėse šiemet įrengta keletas kilometrų dangų iš šaltų asfaltbetonio mišinių. Anglų kelininkų delegacija kitąmet planuoja atvykti į Telšius, pasimokyti iš žemaičių ir galbūt pakviesti juos padirbėti Anglijoje.
Naujų technologijų iniciatorius buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Būtent jas Lietuvos kelininkai perėmė iš Švedijos kolegų. Toks LAKD pasiūlytas, o žemaičių išbandytas vieškelių reanimavimo būdas gali būti naudingas visai šaliai.
Kaip pasakojo „Žemaitijos kelių“ generalinis direktorius Stasys Paukštė, naujasis metodas — savotiškas tarpinis variantas tarp žvyrkelio ir asfaltuoto kelio. Dangai įrengti naudojama bitumo emulsija, pagaminta iš minkšto bitumo.
„Ši danga keletą kartų elastingesnė už asfaltbetonio dangą, todėl nelūžta deformuojantis žvyrkeliui rudens ir pavasario metu. Principas labai paprastas — žvyro dangos paviršius apdorojamas bitumo emulsija ir granitinės skaldos mišiniu“, — sakė S. Paukštė.
Dangą lengva prižiūrėti
Jo teigimu, nauja kelio danga visiškai panaikina žvyrkelių dulkėjimą, atpigina kelio eksploatacines išlaidas, nereikalingas nuolatinis greideriavimas ir priežiūra. Paprastas ir dangos remontas — atsiradusius defektus gali užtaisyti vienas žmogus. Ši danga įrengiama kone tris kartus greičiau nei asfaltbetonio ir du kartus pigiau. Tai gali būti puikus žvyrkelių problemos sprendimo būdas visai šaliai.
Pasak S.Paukštės, taikant šį metodą, sumažėja plyšių atsiradimo dangoje tikimybė. Dėl šios dangos savybių pavasario polaidžio metu atsirandantys dangos įtrūkimai savaime pranyksta vasaros karščių metu. Optimaliai parinktas granitinės skaldelės mišinys ir bitumo emulsija taip pat apsaugo kelio konstrukciją nuo vandens patekimo pavasario polaidžio bei liūčių metu.
Šią technologiją „Žemaitijos keliai“ pritaikė bendradarbiaudami su partneriais iš Švedijos. Pirmasis eksperimentinis 5 km ruožas padarytas per keturias dienas rajoninės reikšmės kelyje Žemaičių Kalvarija - Gegrėnai - Medsėdis (prie Platelių ežero).
„Ši technologija daugiau nei dvidešimt metų naudojama Šiaurės šalių keliuose ir, kaip rodo praktika, pasiteisino. Tokia danga puikiai tarnauja aštuonis ir daugiau metų. Vėliau ją galima atnaujinti naudojant tokią pat technologiją arba ant viršaus kloti karšto asfaltbetonio sluoksnį. Tai labai geras žvyrkelių problemos sprendimo būdas“, — teigia ponas Jan Ohman, Švedijos bendrovės „Nynas“ atstovas. Jam nuostabą kėlė, kad žemaičiai šią technologiją įsisavino per 2-3 mėnesius.
Patirtis būtina
Pasak J.Ohmano, tai negalėtų padaryti įmonės ar organizacijos, neturinčios kelių tiesimo patirties, kvalifikuotų inžinierių ir modernios technikos. „Šiai technologijai reikalinga patirtis ir stiprus specialistų būrys. Visa tai telšiškiai turi“, — minėjo J. Ohmanas.
Minėta danga yra įrengta keliasdešimtyje kilometrų Estijos žvyrkelių, tačiau ir Lietuvoje, ir Latvijoje tai naujiena.
Susisiekimo ministerija neatmeta galimybės šią technologiją nuo kitų metų naudoti žvyrkelių problemai spręsti.
Algirdas Pužaitis
