„Rusijos kariuomenė po savęs paliko tokius pat žiaurumus kaip ir kituose mūsų šalies regionuose“, – sakė jis vakaro kreipimesi.
„Tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 400 karo nusikaltimų“, – teigė Ukrainos vadovas, aiškiai nenurodydamas, kokioje teritorijoje jie buvo aptikti.
„Randami žuvusiųjų kūnai – tiek civilių, tiek kariškių, – kalbėjo jis. – Mes surasime ir perduosime teismui kiekvieną žudiką.“
Išlaisvintame mieste gyvenantys ukrainiečiai išreiškė didelį palengvėjimą dėl kelis mėnesius trukusios okupacijos pabaigos, kai Rusijos pajėgos penktadienį pasitraukė.
Tačiau, kaip ir V. Zelenskis, jie teigė, kad prieš pasitraukdami rusai paliko niokojimo pėdsakus, paliko minų ir ėmė plėšikauti – net iš zoologijos sodo vogė gyvūnus.
„Dievas juos nubaus. Visus. Už viską, ką jie padarė“, – sakė 47 metų Svitlana Vilna.
„Vis dar labai pavojinga“
Prie įvažiavimo į strategiškai svarbų Juodosios jūros uostamiestį, kuriame vos prieš kelias dienas vyko mūšiai, buvo matomi sugriauti pastatai ir sunaikinta karinė technika.
Ore tvyrojo degančių malkų kvapas.
„Prašau jūsų nepamiršti, kad padėtis Chersono regione vis dar labai pavojinga“, – sakė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad šalindamas miną žuvo ukrainiečių išminuotojas, o dar keturi buvo sužeisti.
Anot V. Zelenskio, darbuotojai stengiasi skubiai atkurti rusų sunaikintą ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant vandens, elektros, interneto ir televizijos ryšius, taip pat transporto ir pašto paslaugas.
Chersonas buvo vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs rugsėjo mėnesį.
Rusija stiprina gynybą
Chersonas buvo pirmasis miestas, kurį okupavo Kremliaus ginkluotosios pajėgos po to, kai vasario mėnesį Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.
Šeštadienį į Pravdynės kaimą, esantį už Chersono, sugrįžę vietos gyventojai neslėpė savo džiaugsmo: glėbesčiavosi su kaimynais, o kai kurie negalėjo sulaikyti ašarų.
„Pergalė, pagaliau!“ – sakė Svitlana Halak, kuri karo metu neteko savo vyriausios dukters.
„Ačiū Dievui, kad buvome išlaisvinti, ir dabar viskas stos į savo vietas“, – naujienų agentūrai AFP teigė 43-ejų moteris.
Išlaisvintoje gyvenvietėje buvo galima pamatyti keletą nukenksmintų prieštankinių minų ir granatų, taip pat ir nemažai apgadintų pastatų.
Tuo metu vietos valdžia teigia, kad besitęsiant išminavimo darbams, mieste bus įvesta komendanto valanda, o judėjimas į ir iš Chersono bus laikinai apribotas.
Ukrainos prezidentas sekmadienį teigė, kad šiuo metu Kyjivas kontroliuoja daugiau nei 200 gyvenviečių Chersono srityje.
Apie 200 pareigūnų statė kelio užtvaras ir fiksavo „rusų okupantų nusikaltimus“, sakė Ukrainos policijos vadovas Ihoris Klimenka.
Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietė pirmadienį pranešė, kad Rusijos kariai ir toliau stiprina savo gynybą kairiajame Dnipro upės krante, kur jie pasitraukė.
„Jie ir toliau iš sunkiosios artilerijos ir minosvaidžių šaudo į mūsų karius ir deokupuotas gyvenvietes dešiniajame Dnipro krante“, – sakoma pranešime.
Visiškas Chersono susigrąžinimas suteikia Ukrainai prieigą ir prie kitų, šaliai svarbių, šios srities vietovių, tokių kaip Juodoji jūra vakaruose ir Azovo jūrą rytuose.
„Kam viso to reikėjo?“
70-metis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam dėl Kremliaus pajėgų invazijos į Ukrainą Vakarai daro spaudimą, nevyks į antradienį prasidėsiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį toliau spaudė Rusiją, sakydama, kad geriausias būdas nutraukti pasaulinę ekonominę sumaištį – sustabdyti karą Ukrainoje.
„Nutraukti Rusijos karą yra moralinė būtinybė ir geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai“, – sakė J. Yellen žurnalistams Balyje, kuriame vyksta G-20 viršūnių susitikimas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasidžiaugė Ukrainos kariuomenės ir žmonių „nepaprasta drąsa“ ir pažadėjo, kad JAV parama „tęsis tiek, kiek reikės“ nugalėti Rusiją.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as Londone teigė, kad Maskvos „strateginė nesėkmė“ Chersone gali paskatinti rusus tik dabar labiau suabejoti karu.
„Paprasti Rusijos žmonės tikrai turi savęs paklausti: „Kam viso to reikėjo?“ – pridūrė B. Wallace'as.
