„Zeal and Ardor“ kūrybinis kelias prasidėjo kaip muzikanto Manuel Gagneux solo projektas. Dvasingos, darbo ritmu pulsuojančios ir grandinių žvangesiu paženklintos vergų dainos, skandinaviško black metalo tradicijos, elektroninė muzika, delta bliuzas, džiazas, maldos ir lopšinės elementai... Teoriškai toks muzikos kokteilis turėtų būti neįmanomas, tačiau „Zeal and Ardor“ rado sprendimą, kaip visa tai suplakti į nuoseklią ir darnią visumą.
Amerikos vergų dainavimo ir black metalo sinergijos idėja Manuel Gagneux kilo diskutuojant vienoje interneto svetainėje. Iš pirmo žvilgsnio keistoka mintis ilgam įstrigo muzikanto galvoje ir palaipsniui pradėjo realizuotis. Paties kūrėjo teigimu, sėkmingos sintezės raktu tapo tai, kad šiuose žanruose yra užkoduotas maištavimo ir laisvės elementas.
Išskirtinio skambesio projektas „Zeal and Ardor“ 2016 metais debiutavo su nedidelės trukmės albumu „Devil Is Fine“. Jo originalumas išjudino alternatyvios muzikos bendruomenę. Albumo įrašai netruko sulaukti leidybos atstovų dėmesio. Kuriam laikui albumas paslaptingai dingo iš viešosios erdvės, tačiau šiemet vėl buvo įkeltas: patobulintas, su papildomais kūriniais ir perleistas leidyklos. Kalbos apie „Devil Is Fine“ netilo. Kad ir kokioje medijoje benuskambėtų „Zeal and Ardor“ vardas, visur išskiriamas jų unikalumas ir tai, kad šiais laikais vis dar įmanoma sukurti kažką visiškai naujo.
Vergų dainavimo principu sukurtos partijos albume skamba taip autentiškai, kad Manuel Gagneux sulaukė kaltinimų, esą neteisėtai panaudojo amerikiečių folkloristo Alan Lomax įrašus. Tačiau atlikėjas užtikrino, kad visa tai jo paties kūryba – nuo tekstų iki įdainavimo.
Šią vasarą įvairius festivalius šturmuosiantis „Zeal and Ardor“ neaplenks ir „Devilstone“. Koncertuose pasirodys šešių asmenų grupė, tarp jų net du pritariantys vokalistai.
