Zanavykės, kaip ir visos moterys Lietuvos regionuose, turėjo savo specifinį apdarą, išsiskiriantį iš kitų spalvomis bei apdaila.
Jos tautinį komplektą sudarė sijonas, marškiniai-palaidinė, liemenė, karūna, prijuostė ir tautinė juosta per liemenį.
Koks buvo sijonas? Aišku, būtinai namie austas, dažniausiai iš vilnos, per liemenį klostytas, išilgadryžis, iš tamsiai raudonų, žalių ar violetinų dryžių, šone užsegamas. Prijuostė buvo ypatinga - lelijų žiedų ornamentikos - žiedai „ėjo“ nuo liemens žemyn, bangomis. Žiedų spalvos įvairios: rožinė žydra, oranžinė, violetinė, geltona tamsiame fone. Pats žiedas pilnas įvairių spalvų ir atspalvių. Viskas dailiai suderinta, besibaigiančios tankraščiu.
Prijuostės plačios, su užrišimu nugaroje. Liemenė dažniausiai iš violetinės spalvos audinio (vilnos), su išilginiais dryželiais, kvadratėliais, bet būdavo ir vienspalvių. Visos su pamušalu.
Liemenę visada puošdavo apjuosta tautinė juosta, priderinta spalviniu aspektu prie drabužio, surišama kairėje pusėje. Juosta baigdavosi kutais. Ji pabrėždavo liemenį ir teikdavo šilumos. Palaidines zanavykės siūdavosi iš išbalintos plonytės lininės medžiagos, plačias, prie kaklo susegamas su mažomis pusapvalės formos apykaklaitėmis. Pečiuose buvo paraukimai, už jų – perpetės - kiek „pasmukusios“ nuo pečių. Rankovės baigdavosi taip pat paraukimais, o šie - rankogaliais.
Palaidinės buvo pūstarankovės. Mūvėdavo ir pirštinaites. Jų kraštai - su kutukais ir „apguldavo“ rankovių galus.
Zanavykės puošdavosi gintaro karoliais, kartais koralų vėriniais. Galvą jauna zanavykė per šventes puošė karalaitės karūna, kuri buvo iš raudonų, baltų ir violetinių kaspinų, besibaigiančių už galvos dvikilpiu juostų surišimu. Tokia karūna būdavo dedama ant vainiku susuktos supintos kasos. Nešiojo ir gėlių, ypač rūtų, vainikus. Be to, jaunėlės nešiodavo ir linines, vąšeliu nertas kepuraites, „apmaunančias“ galvas. Moterų galvas puošdavo mereškuotos baltutės skarelės, surišamos priekyje. Jos taip pat siausdavosi vilnonėmis didskepetėmis ant kailinių.
Jaunos zanavykės turėjo skirtingas palaidines negu vyresnės, ištekėjusios moterys. Jų palaidinių rankogaliai siuvinėti ar mereškuoti plonomis siauromis juostomis. Avėdavo klumpaitėmis: ant medpadžio užkalta dažyta gėlėmis oda arba visiškai medinėmis klumpėmis (dipkomis,t.y. be odos užkalimo). Žiemą avėjo veltinius su kaliošais.
Papasakojo 1973 m. Petrė Marcelionaitė-Skaisgirienė (1904-1998), kilusi iš Šedvygų kaimo.
Užrašė Danutė Skaisgirienė, Griškabūdžio mokyklos mokytoja Talkino bibliotekininkė Verutė Kamštaitienė
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
