Po šios kelionės gimsta jau antrasis filmas „Zambija: ačiū, Lietuva!”. Jame žiūrovai išvys, kaip keičiasi vietinės Mikutos kaimo bendruomenės, gavus paramą iš Lietuvos, gyvenimas. Praėjusiais metais rugsėjo 1-ąją LNK žiūrovai Zambijos vaikams paaukojo daugiau nei 130 tūkstančių litų, 80 tūkstančių mokyklos statybai pridėjo UAB „Rubineta“.
„Gal žmonės galvoja, kad tie suaukoti pinigai Afrikoje – kaip į kiaurą maišą. Mes per šią kelionę darsyk pamatėme, kad taip nėra. Vienuolikos vaikų tėvas su šeima gyveno be stogo tikrąja to žodžio prasme, o pietums gaudydavo žiurkes. Mes už Lietuvos gyventojų suaukotus pinigus padovanojome ožką, daržovių sėklų. Kai aplankėme šiemet, radome šiferiu uždengtą stogą, kelias ožkas, daržą. Kai ėmėme kalbinti, vyro akyse pasirodė ašaros. Dėkingumo ašaros, už tai, kaip pasikeitė jo gyvenimas jis dėkingas žmonėms, kurių niekada nematė ir net neįsivaizduoja, kur jie gyvena“, - pasakojo jau antrąsyk iš misijos Zambijoje sugrįžusi Rūta Mikelkevičiūtė.
Praėjusiais metais Rūta pasakojo apie trylikametę, kuri laukėsi nuo patėvio – išprievartautą mergaitę šeima išvijo iš namų. „Dabar jos sūnui – devyni mėnesiai, jis gyvena vaikų namuose, o mergytę augina kita šeima, toliau nuo patyčių. Kai ji paaugs ir suvoks, kad tapo mama, pati augins savo sūnų. Būdami vaikų namuose paklausėme, kaip dažnai čia įsivaikinami vaikai. Per šešiolika metų darbuotojai prisiminė vos porą atvejų. Kai savų vaikų nėra kuo maitinti, kam reikalingi svetimi? „Pasiimk ir vežkis, jei nori“, - nukirto darbuotoja. Taip ir nesupratau, ar tai tiesa, bet įvaikinimo procedūros ko gero nėra sudėtingos“, - sako Rūta.
Giedrė Talmantienė negali pamiršti po tiltu gyvenančių keliasdešimt vaikų, kurie alkani, basi miega išdžiūvusiuose nuotekų tranšėjose ir uosto klijus. „Vietinis kunigas sakė: neskubėk jų smerkti už tą svaiginimąsi. Apsvaigę jie jaučiasi sotesni, turintys namus, savotiškai laimingi, bent taip atitrūkę nuo baisios kasdienybės“, - kunigo žodžius prisiminė Giedrė.
LNK filmavimo grupė kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ išdalino už lietuvių pinigus nupirktas ožkas, dviračius, aplankė už UAB „Rubineta“ pinigus pradedamą statyti mokyklą. „Anksčiau mokykla buvo tik šiaudinis stogas, besilaikantis ant keturių stulpų, lenta - faneros gabalas ir pagaliuku ant dulkinos žemės raides raitantys vaikai. Gavę cemento, vyrai tuoj puolė lieti pamatus, netrukus čia iškils mokyklos pastatas su dviem klasėmis. Žiūrovai pamatys, su kokia didele iniciatyva viskas vyksta“, - sako „Gelbėkit vaikus“ organizacijos generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Be ožkų, dviračių, mokyklos, už Lietuvos gyventojų suaukotus pinigus rengiami pirmosios pagalbos kursai Mikutos kaimo bendruomenės nariams. Šalyje, kurioje beveik 13 milijonų žmonių, lygiai pusė – vaikai iki 18 metų, nes mirštamumas tragiškai didelis. Nėra gydytojų, žmonės visiškai nenutuokia, kaip padėti sergančiam vaikui ar gimdančiai motinai.
„Tai jau antroji mano misija su „Gelbėkit vaikus“ organizacija. Man artima jų veiklos filosofija, nes ji absoliučią dauguma lėšų, jėgų ir dėmesio skiria skurstančiose šeimose gyvenantiems tėvynės, Lietuvos, vaikams. Misija Zambijoje – tai tik mažytė dalis „Gelbėkit vaikus“ veiklos. Manęs dažnai klausia, kodėl mes renkame pinigus Afrikos vaikams, kai skursta savi. Visų pirma, pažiūrėkite šį filmą ir suprasite, kaip gerai mes gyvename. Antra, tai dar viena atjautos pamoka apie tai, kad svetimo skausmo nebūna. Neaukosite Afrikos vaikams, paaukokite saviems. Trečia, tie, kurie aukoja Zambijos, padeda ir saviems vaikams. O tie, kurie piktinasi pinigų rinkimu Afrikai, panašu, nepadeda niekam“, - apie aukojimo prasmę kalba Rūta.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ primena, kad jau veikia trumpasis aukojimo Zambijos vaikams numeris. Paaukoti galima skambinant arba siunčiant SMS žinutę numeriu 1419, žinutės laukelyje reikia įrašyti žodį ZAMBIJA. Aukos suma – 5 litai (1,45 eur).
