Liepsnų pašvaistė praėjusią savaitę nušvietė dalį naktinio Kauno dangaus – bendrovės „Žalvaris“ teritorijoje ugnis įsiplieskė dviejuose sandėliuose. Beveik 4 tūkstančių kvadratinių metrų teritorijoje. Vieni ekspertai aiškinasi, dėl ko kilo pats gaisras, o kiti – kokia žala gamtai ir aplinkai buvo padaryta.
„Žala gamtai… Skaičiuosime kartu su Aplinkos apsaugos departamentu ir… susitarsime“, – sako „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.
Pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje degė ir pavojingos, ir nepavojingos atliekos. Dabar aiškinamasi, dėl ko kilo gaisras, ar teritorijoje viskas buvo tvarkinga, kokia žala aplinkai padaryta. Įmonė su aplinkosaugininkais bendradarbiauja, bet jiems kyla įtarimų, ar bendrovė nieko neslepia.
„Nėra tikriausiai tokia skaidri ir aiški, vienareikšmiškai aiški situacija, kaip įmonės direktorius sako. Tikriausiai turėsime pastabų tiek dėl zonavimo, tiek dėl laikymo vietos“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Ekspertai pastebėjo, kad pavojingos atliekos buvo ir kitose, tam neskirtose vietose, taip pat kyla klausimas ir dėl kiekio – kiek atliekų buvo sukaupta. Nors dokumentai rodo, kad perviršio nebuvo.
„Tai, kad mes turėsime neatitikimą tarp GPIS duomenų ir faktinės padėties, tai tikriausiai taip ir bus, klausimas tik kokio dydžio tas neatitikimas bus“, – sako G. Kadziauskas.
Patikrinimai įmonėje vyko kasmet, gruodį buvo aptiktas didesnis atliekų kiekis, nei leidžiama, skirta bauda. O kol vieni specialistai aiškinasi, kokia situacija buvo įmonėje iki gaisro, kiti ekspertai tiria padarytą žalą aplinkai. Nors, pirminiu vertinimu, reikšmingos žalos žmonių sveikatai ir nepadaryta, bet ne visi tyrimai dar atlikti.
„Mes dar, aišku, konsultuosimės ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir departamentas, ar reikėtų kažkokių specifinių rekomendacijų gyventojams“, – komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė.
Bet jau dabar aišku, kad vanduo, kuriuo gesintos liepsnos, kartu su chemikalais ir teršalais nutekėjo tiesiai į šalia esantį upelį.
„Nuotekos gaisro metu, kada ten šalia vyksta ir aplinkkelio statyba, natūraliai grunto paviršiumi tekėjo į statybvietę ir, matyt, daugiau ar mažiau, aišku, patikslins agentūros atstovai, patekę, matyt, į gamtinę aplinką, tiesiogiai į Amalės upelį“, – aiškina „Kauno vandenų“ direktorius Ramūnas Šulskus.
„Tai visas tas nešvarus vanduo gesinimo, upelyje dabar? — Taip. — Ir iš upelio į marias? — Dalis aišku susigėrė, bet didžioji dalis, liūto dalis, nutekėjo į Kauno marias, į Nemuną“, – tviritna Aplinkos ministerijos atstovas Raimondas Sakalauskas.
Apskaičiuotą žalą teks atlyginti įmonei.
„Įmonė turi draudimus, vykdo veiklą, turim lėšų, net nežinau, kaip atsakyti. Reikia suskaičiuoti tą žalą visų pirma“, – kalba V. Sapožnikovas.
O politikai pasiryžę dar griežčiau reguliuoti, kur ir kaip tokios įmonės gali veikti. Pavojingas iškelti už miestų, galbūt jau šį rudenį, ir padidinti baudas už pažeidimus.
„Visgi tai yra pavojingų atliekų aikštelės, ir jeigu pagal leidimą galima turėti virš 3 tūkst. tonų pavojingų atliekų, nu turbūt ne miesto teritorijoje. Mes tą išvadą kažkur, eigoje, su pereinamaisiais laikotarpiais turime priimti“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Paskiriamos baudos, jos iš esmės yra minimalios, įgyvendinti tos atsakomybės matyt finansiškai tai įmonei tikrai pakeliami klausimai“, – kalba vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
„Žalvario“ vadovas sako, kad teritorijos tvarkymo darbai vis dar vyksta, juos planuoja baigti per kelias dienas.
