Pagal išdėstytus Europos Sąjungos reikalavimus šių lentelių turi nelikti iki 2020 metų. Daugiausia tokių lentelių likę Vilniuje, šiuo metu apie 80.
Tiesa, konkretaus laiko, kada jų visiškai nebeliks, nenumatoma. Kaip teigiama, nuimant kiekvieną lentelę reikia papildomai įvertinti eismo pokyčius: kaip pasikeis srautai, ar turės įtakos kitų eismo dalyvių saugumui.
„Jų negalima tiesiog nuimti – būtina atsižvelgti į eismo situaciją kiekvienoje sankryžoje, nes kiekviena jų yra unikali ir reikalaujanti nuodugnios analizės. Daugiausia rodyklių jau yra nuimta prie mokymo įstaigų, taip apsaugant moksleivius, pėsčiuosius, kertančius gatvės šviesoforais reguliuojamuose sankryžose.
Palaipsniui žalios lentelės nuimamos ir tose sankryžose, kur keičiamas eismo organizavimas, kai įrengiami atskiri, dešiniojo posūkio reguliavimui skirti šviesoforai,– komentuoja Aleksej Apanovič, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas.
Pasak jo, nuimant šias lenteles siekiama apsaugoti visus eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų, sumažinti eismo įvykių, turėti gerokai daugiau galimybių suvaldyti transporto srautus šviesoforais reguliuojamuose sankryžose.
„2014 m. įsigaliojo naujas Kelių eismo taisyklių potvarkis, kad esant įrengtai žaliajai lentelei ir degant raudonam šviesoforo signalui, vairuotojai privalo sustoti prie sankryžos, ir tik įsitikinus, jog galima saugiai pasukti dešinėn, atlikti posūkio manevrą. Pažymėtina, kad dauguma vairuotojų pažeidžia Kelių eismo taisykles ir nesilaiko nustatyto reikalavimo sustoti esant žaliai rodyklei prie draudžiamo šviesoforo signalo. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai nepaisoma šio reikalavimo ir per sankryžą pravažiuoja didelis transporto srautas, užpildantis gatvės atkarpą, ir tiems, kuriems dega žalias šviesoforo signalas, nebelieka vietos įvažiavimui“, – problemas išdėsto A. Apanovič.
Kamščiuose sėdėsime ilgiau
Tačiau paaiškinimas, kad nuėmus lenteles bus mažiau eismo įvykių, įtikina ne visus. Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkas Ramūnas Narbutas teigia, kad situacijų gali būti įvairių: kartais ir pats pėstysis užsižiūrėjęs į mobilųjį telefoną gali žengti į gatvę neapsidairęs, jog mašina jau atlieka manevrą.
„Norint turėti gerą statistiką reikia, kad sankryžos būtų filmuojamos“, – prideda jis.
Pasak jo, kadangi reikalavimai atkeliauja iš ES, spyriotis negalima, tačiau panaikinant lenteles reikėtų diegti naujas technologijas, kurios spręstų susidarančių kamščių problemą.
„Kamščių tik padaugės, nebent būtų išmaniosios technologijos sudėtos, kad šviesoforai reaguotų į mašinų srautą, o tam reikia daug pinigų. Ten kur protingi sprendimai integruoti bus, lentelių naikinimą suprantu, bet tik panaikinti ir palikti žaliai mirksintį šviesoforą tai logikos nulis. Išeitis būtų ir žaliosios šviesoforo rodyklės, ir davikliai sudėti į kelio dangą, kad išmaniai suskaičiuotų, kada praleisti mašinas. Technologijos, aišku, kainuoja ir prisideda prie globalių efektų, kaip šiltnamio efekto mažinimas. Dėl to didelis skirtumas tarp šalių yra. ES dokumentai numatyti tam, kai yra pinigai kitiems išmaniems sprendimams, o tokioms šalims kaip mūsų, kur pinigų nėra, tenka taikytis“, – mano jis.
Jis neabejoja, kad kol sankryžose nebus kitų technologijų, kamščių bus tik daugiau.
„Daugeliu atvejų papildomų lentelių nuėmimas nėra palankus, nes tikrai būna situacijų, kuomet laukiama be reikalo. Pavyzdžiui, T formos sankryža, kur iš priešpriešos niekur nevažiuoja. Tai ekologijos atžvilgiu turėtume jas palikti. Tai tas panaikinimas didins kamščius ir tuo pačiu didės šiltnamio efektas“, – tikina Ramūnas Narbutas.
