„Amerika – neribotų galimybių šalis“ – taip tikriausiai mąsto daugelis dalyvaujančių žaliosios kortos – legalaus bilieto į naują gyvenimą, loterijoje.
„Wall Street Journal“ duomenimis, norą dalyvauti loterijoje šiemet pareiškė net 15 mln. žmonių, bet galimybę legaliai gyventi ir dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet gauna apie 50 tūkst. loterijos dalyvių. Ši loterija sukelia itin didelį ažiotažą trečiojo pasaulio šalyse: pernai aktyviausiai loterijoje dalyvavo Etiopijos, Egipto ir Nigerijos piliečiai, šiemet daugiausia paraiškų pateikė Bangladešas ir Nigerija.
Loterijos metu užfiksuota ir savotiškų rekordų: vienas Bangladešo gyventojas pateikė net 2 800 paraiškų, vadinasi, atkaklusis svajotojas per dieną pateikdavo keliasdešimt paraiškų. Apie šios loterijos populiarumą galima spręsti ir iš kitų skaičių: JAV statistikos departamento duomenimis, pareiškėjų skaičius auga kosminiu greičiu – vidutiniškai 62 tūkst. paraiškų per valandą.
Žaliųjų kortų skaičius kasmet kinta
Apie tai, kiek lietuvių kasmet pateikia prašymus gauti žaliąją kortą, JAV konsulas Bradley'us Nortonas sakė: „Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kaip apibrėžiate žaliąją kortą. Ambasada išduoda dviejų tipų imigracijos vizas. Vienos vizos išduodamos tik Amerikos piliečių ir jų šeimų narių (sutuoktinių ar vaikų) šeimos nariams – sutuoktiniams, vaikams, broliams, seserims arba tėvams. Kiti vizų gavėjai yra loterijos dalyviai, kurias vadiname loterijos arba „įvairovės“ vizomis.“
Žaliosios kortos loterijoje asmenys, norintys apsigyventi ir legaliai dirbti JAV, gali dalyvauti ne vieną kartą. Pasak B. Nortono, prašymai dalyvauti šioje loterijoje teikiami kartą per metus, bet, jei asmuo nepateko į laimingųjų sąrašą, įgyvendinti savo norą jis gali bandyti kitąmet.
Apie tai, ar yra nustatytas žaliųjų kortų skaičius Lietuvai ir kaip jis kasmet kinta, pašnekovas sakė: „Vizas gavusių imigrantų skaičius iš Lietuvos kasmet kinta. Jis svyruoja priklausomai ne tik nuo loterijos rezultatų, bet ir nuo to, kiek Amerikos pilietybę turinčių lietuvių giminaičių pageidauja vizos ir ruošiasi atvykti į Ameriką.“
Tai, kad loterijos dalyvių skaičiai svyruoja, rodo ir statistika: 2007-aisiais lietuviai pateikė 25890 paraiškų dalyvauti žaliosios kortos loterijoje, bet patenkinta – 638, 2008-aisiais gauta 18468 paraiškos, o išduota 353 imigracijos vizos. Loterijos populiarumas sumažėjo 2010-aisiais, nes sulaukta vos 9030 prašymų, o išduotos 138 vizos.
Lietuviai lenkia latvius ir estus
Apie tai, koks žmogus negali dalyvauti žaliosios kortos loterijoje pašnekovas sakė: „Dalyvaujantis loterijoje žmogus turi turėti bent vidurinįjį ar jam prilygstantį išsilavinimą. Besikreipiantys dėl šeimos nario imigracinės vizos turi žinoti, kad šis asmuo privalo būti priskiriamas vienai iš katergorijų – būti sutuoktiniu, vaiku ar tėvu žaliosios kortos turėtojui.“
Pašnekovo teigimu, jei žaliosios kortos laimėtojas nori vykti į JAV kartu su savo sutuoktiniu ar kartu pasiimti vaikus, šiems tuomet gali būti suteikiamos imigracijos galimybės, atsižvelgiant į šeimos narių giminystės ryšius.
Paklaustas, ar dažnai pasitaiko atvejų, kai, laimėję žaliąją kortą, žmonės atsisako galimybės legaliai gyventi ir dirbti Amerikoje, konsulas sakė: „Nekaupiame statistinių duomenų apie pareiškėjus, kurie atsisakė imigracinės vizos. Tokių žmonių skaičius nedidelis. Galimos atsisakymo priežastys – praeityje padaryti nusižengimai migracijos taisyklėms, kriminaliniai nusikaltimai ar su sveikata, saugumu susijusios priežastys.“
Kalbėdamas apie žaliosios kortos loterijos dalyvių Baltijos šalyse skaičių, pašnekovas sakė: „Per pastaruosius trejus metus lietuvių, dalyvaujančių loterijoje, skaičius išaugo dvigubai nei latvių ir yra net keturis kartus didesnis nei estų. Lietuviai taip pat yra gavę dvigubai daugiau emigracinių vizų nei latviai ir keturis kartus daugiau už estus.“
